Pasirodo, Vilnių rusai vertina ne mažiau nei Vieną, Paryžių ar Amsterdamą. Lietuvos sostinė pateko į užsienio miestų, o Lietuva – į užsienio valstybių, kuriose gegužės mėnesio šventes leido Rusijos turistai, savarankiškai susiplanavę keliones, dešimtuką. Šiuos duomenis paskelbė viešbučių rezervavimo internetu tinklas Rusijoje Oktogo.ru.
Kiti dešimtuke esantys rusams patrauklūs atostogoms praleisti miestai – Kijevas, Ryga, Praha, Helsinkis, Berlynas, Paryžius, Viena, Amsterdamas ir Talinas.
Išlaidesni ir dosnesni
Taigi maža valstybė dėl visame pasaulyje geidžiamų turtingų rusų turistų konkuruoja su visa Vakarų Europa, viešbučių ir aptarnavimo paslaugas tobulinančia jau kelis šimtmečius. Mat yra dėl ko: bet kuris padavėjas ar viešbučio administratorius patvirtins, jog atvykėliai iš Rytų (įprastai įvardijami tiesiog kaip „rusai“) visada ir užsisako kavinėse bei restoranuose daugiau, ir palieka dosnesnius arbatpinigius.
Vakariečiai (juos mūsų šalyje daugiau ar mažiau reprezentuoja vokiečiai) parduotuvėje dar pagalvos, išleisti jiems 10 eurų ar pataupyti, o štai turistams iš Rytų tai – menkas pinigas.
Gausa lenkia vakariečius
Ką gi apie atvykstančių turistų srautus byloja visa fiksuojanti statistika? Visų pirma atvykėlių srautas auga ir iš Rytų, ir iš Vakarų. 2011 m. atvykusių į Lietuvą rusų turistų skaičius padidėjo 14 proc. ir viršijo ketvirtį milijono. Pernai jau sulaukta trečdalio milijono rusų turistų.
2005 m. svečiai iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos sudarė 13 proc. visų Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojusių užsienio turistų, o svečiai iš Vakarų Europos (Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos, Austrijos, Šveicarijos, Lichtenšteino ir Liuksemburgo) – 27 proc. Vėliau, 2006–2012 m., turistų skaičius iš trijų Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių labai sparčiai augo – padidėjo net 4 kartus, o iš Vakarų Europos šalių turistų srautai gausėjo lėčiau – teišaugo 13 proc. Todėl jau pernai kas trečią kambarį šalies viešbučiuose buvo užsisakę turistai iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Turistai iš Vakarų Europos turėjo tenkintis kas penktu kambariu.
Beje, skiriasi minėtų srautų poilsiautojų apsilankymo tikslai. Vakariečiai į Lietuvą atvyksta daugiausia paatostogauti ir pailsėti (pusė visų atvykstančiųjų). Verslo ir profesiniais reikalais apsilanko kas ketvirtas. O štai sveikatinimo tikslų vedamų vakariečių kol kas nesuskaičiuojama nė 3 proc.
Rusų turistai į Lietuvą taip pat daugiausia atvyksta pailsėti (beveik pusė), tačiau dar penktadalis lanko savo draugus bei pažįstamus, o dešimtadalis dar ir apsiperka. Ypač tai pasakytina apie baltarusius, kuriems žodis „Akropolis“ asocijuojasi su įperkamų vakarietiškų prekių gausa.
Rusų turistai Lietuvoje gausiai lanko sostinę bei Druskininkų kurortą, o turistai iš Vakarų Europos pirmenybę teikia kitiems didiesiems mūsų miestams, pajūriui ir Trakams. Tiesa, pajūryje išimtis – Palangos kurortas: pernai iš visų ten apsistojusių užsienio turistų pusę sudarė rusai. Užtat visą Kuršių neriją ir toliau „okupuoja“ vokiečiai.
Ir kiekgi pinigų palieka kiekvienas atvykėlis mūsų šalyje? Statistika rodo, kad vidutinės rusų turisto išlaidos per dieną Lietuvoje pernai siekė 333 Lt, o turisto iš Vakarų Europos – 277 Lt. Šiuos skaičius padauginus iš tų šimtų tūkstančių ar milijonų atvykėlių, išeina labai įspūdingos sumos...
Nekviesi – neatvyks
Valstybinis turizmo departamentas prognozuoja, jog turizmo struktūra nesikeis – pagrindinį atvykstamojo turizmo šalių penketuką ir toliau sudarys Baltarusija, Rusija, Lenkija, Latvija ir Vokietija. Tiesa, auga turistų iš Ukrainos, Skandinavijos, Japonijos, Kinijos, Jungtinių Amerikos Valstijų skaičius. Nebemažėja atvykstančių turistų srautai iš Lenkijos.
Tad šiemet, R. Balnienės manymu, atvykstamasis turizmas turėtų ūgtelėti dar dešimtadaliu. Juolab kad šiais metais Lietuva pristatoma 11 tarptautinių turizmo parodų – nuo Niujorko iki Kijevo. Be to, Turizmo departamentas kartu su Lietuvos ambasadomis, kaip ir kasmet, organizuoja 17 B2B (angl. business to business) Lietuvos turizmo galimybių pristatymo renginių užsienio turizmo verslui ir žiniasklaidai atvykstamojo turizmo rinkose: Europoje, Azijoje bei Artimuosiuose Rytuose. Pernai buvo pasikviesta beveik 300 žurnalistų iš įvairių šalių, šiemet pažintiniai turai po Lietuvą planuojami jau 600 kviečiamų žurnalistų.
Kartu su Latvija ir Estija Lietuva kuria bendrą Baltijos šalių turizmo prekės ženklą „Three-in-One-Holiday“. Jis bus skirtas tolimųjų rinkų – Šiaurės Amerikos, Japonijos, Kinijos – turistams pritraukti. Dar Turizmo departamentas kartu su Pasaulio turizmo organizacija surengs tarptautinę konferenciją „Gintaro keliui“ Lietuvoje pristatyti. Mūsų šalies iniciatyva parengti virtualų maršrutą po visuose žemynuose esančias su gintaro paveldu susijusias vietas, teikiamas paslaugas ar siūlomus produktus pernai sulaukė pasaulinio palaikymo. Lietuva bus pirmoji „Gintaro kelio“ „stotelė“, kurioje bus reprezentuojamas itin didelis gintaro panaudos spektras – nuo kulinarijos iki juvelyrikos, dizaino, SPA...
Nebereikės laukti eilėse
Važiuojantieji iš Lietuvos Respublikos į Kaliningrado sritį ar Baltarusiją netrukus galės negaišti laiko pasienio eilėse, savo eilės vietą iš anksto rezervavę elektroniniu būdu. Išankstine eilės vietos rezervacija jau gali naudotis tie, kurie liepą planuoja vykti į Kaliningrado sritį per Kybartų pasienio kontrolės punktą. Pageidaujamą valstybės sienos kirtimo laiką galima iš anksto užsisakyti interneto svetainėse www.ltsiena.lt ar www.lithuanianborder.eu.
Beje, dar šiemet išankstinio eilės registravimo paslauga veiks ir vykstantiesiems į Baltarusijos Respubliką per Medininkų pasienio kontrolės punktą.