Paaiškėjo, kad Šiaulių bankas buvusiam savo darbuotojui pareiškė net 10 mln. litų ieškinį – įtariama, kad tiek jis iššvaistė ir pasisavino vadovaudamas vienam didžiausių banko filialų.
Daugiau kaip 2,5 mln. Lt teismas iš V. Razvicko ir jam pavaldžių trijų darbuotojų jau yra priteisęs baudžiamojoje byloje. Tuo metu ieškinys dėl daugiau kaip 7,5 mln. Lt priteisimo dar yra nagrinėjamas Kauno apygardos teisme.
Banke – kaip savo namuose
Apygardos teismas jau yra nusprendęs, kad V. Razvickas dėl svetimo turto iššvaistymo ir pasisavinimo už grotų turi kalėti 5 metus. Jam padėjusios banko darbuotojos Raselė Jokubauskienė pataisos namuose turėtų praleisti 2, Alma Palavinskienė – 1 metus 6 mėnesius, o Aušra Viktorova – 1 metus.
Su tokiu nuosprendžiu nuteistieji nesutinka ir apeliacinės instancijos teismo prašo nuosprendį pakeisti, neskiriant jiems realių laisvės atėmimo bausmių. Be to, V. Razvickas net nurodė, jog su banku pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo – kas mėnesį mokės po 500 Lt. Anksčiau jis du kartus buvo sumokėjęs po 100 Lt.
Buvusių Šiaulių banko darbuotojų skundus antradienį išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas.
Bylos duomenimis, dar 2008-ųjų gegužės-birželio mėnesiais V. Razvickas iš banko kasos per 7 kartus be pateisinamos priežasties paėmė 506 tūkst. Lt, rugpjūtį – 120 tūkst. Lt ir 50 tūkst. eurų, spalį per 2 kartus – 565 tūkst. Lt. Taip V. Razvickas pasisavino 1 mln. 363 tūkst. Lt vertės turtą.
Be to, V. Razvickas tuo pačiu laikotarpiu banko klientų aptarnavimo vadybininkėms nurodė išrašyti pinigų priėmimo kvitus, nors pinigai į kasą nebuvo įnešti. Nustatyta, kad patvirtinus įmokėjimus V. Razvickas pasisavino 1 mln. 151 tūkst. Lt vertės Šiaulių bankui priklausančią turtinę teisę gauti piniginius įnašus iš banko skolininkų.
Dėl nemalonumų kaltino klientus ištikusią krizę
Dėl milijonių aferų baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir už grotų 3 mėnesius praleidęs buvęs filialo direktorius prisipažino, kad elgėsi neteisėtai, tačiau savo elgesį bandė pateisinti noru įtikti banko vadovybei bei darbuotojams.
„Bankininkystės vilku“ pramintas V. Razvickas tikino, kad pagal nusistovėjusią tvarką Šiaulių banke buvo numatyta skatinimo sistema, kuri priklausė nuo darbo rezultatų – buvo atsižvelgiama, kaip vykdomi banko valdybos patvirtinti planiniai rodikliai-pelnas, koks klientų skaičius, paskolų portfelis ir pan.
Pasak V. Razvicko, jei rezultatai būdavo geri, darbuotojams buvo mokami net iki 70 proc. siekiantys priedai prie pareiginio atlyginimo. Tuo metu, jei rodikliai nebuvo vykdomi ir dirbama ne taip pelningai ar net nuostolingai, priedai buvo mažinami arba visiškai nemokami.
„Labai blogas banko rodiklis buvo taip vadinamosios blogos paskolos, kurių negalėdavo laiku sugrąžinti banko klientai, todėl buvo labai svarbu išlaikyti patikimus senus ir pritraukti naujus banko klientus, kad galima būtų išduoti naujus kreditus ir gauti bankui pajamas“, – teisme aiškino buvęs Kauno filialo direktorius.
Pasak jo, banko paslaugomis daugiausiai naudojosi smulkus ir vidutinis klientas, kurie – pakankamai rizikingi.
„Prasidėjus ekonominei krizei, situacija stipriai pasikeitė, dėl ko prasidėjo banko klientų bankrotai – buvo klientų, kurie geranoriškai sprendė savo problemas, tačiau nemažai buvo ir tokių, kurie elgėsi piktybiškai ir pasinaudojo esama situacija“, – V. Razvickas aiškino, kad filiale susidarė blogų paskolų, kurias reikėjo padengti.
Nenorėjo, kad nukentėtų banko rezultatai
Sėkmingai Kauno filialui net 6 metus vadovavęs V. Razvickas tikino, kad paimdamas iš banko kasos pinigus visada savo darbuotojams nurodydavo, jog lėšos reikalingos banko reikalams, o iš tikrųjų jomis padengdavo taip vadinamas blogas banko klientų paskolas.
Kitaip tariant, Šiaulių banko pinigais buvo dengiamos negrąžintos paskolos, palūkanos bei sumokami įvairūs mokesčiai ir įsiskolinimai.
„Paėmęs pinigus grynaisiais kasininkėms duodavau nurodymą banko apskaitoje nurodyti, jog pinigai yra pervesti į banko saugyklą, kad nebūtų trūkumo kasose“, – prisipažino jis.
V. Razvickas tikino, kad banko pinigais klientų paskolas dengė tik dėl to, kad nebūtų banke formuojami paskolų specialūs atidėjimai, nes dėl to nukentėtų filialo rezultatai, be to, tuo pačiu ir jo, ir visų banko tarnautojų atlyginimų priedai.
Bankininkas taip pat aiškino, kad kai kurias sumas jam pavyko išsireikalauti iš klientų, tačiau tuomet, kai nepavykdavo susigrąžinti kreditų, banko darbuotojoms nurodydavo „atvaizduoti banko apskaitoje pinigų įnešimus“.
Kaltino banko vadovybę – esą ji žinojo apie paskolų dengimą
V. Razvickas prisipažino, kad nepavykus susigrąžinti kai kurių skolų jis bei jo sūnus perėmė bankui skolingų bendrovių akcijas.
Jis taip pat įrodinėjo, jog banko pinigais dengdamas klientų (taip pat ir bendrovių, kurių akcininku buvo pats ar jo sūnus) esą neturėjo jokios naudos. Maža to, jis pareiškė, kad apie tokį paskolų dengimą žinojo Šiaulių banko vadovybė – esą jis dėl rizikingo banko elgesio pakliuvo į tokią situaciją.
Tuo metu R. Jokubauskienė, banke ėjusi vyriausiosios vadybininkės pareigas, teisme pareiškė, kad vadinamosios kreditų užskaitos, neįmokant pinigų į kasą, prasidėjo gerokai anksčiau, nei savo buvęs filialo direktorius – dar 2007 m. viduryje.
„Filialo direktorius V. Razvickas mėnesio pabaigoje reikalaudavo susitvarkyti, kad nebūtų pradelstų mokėjimų už paskolas, nes nuo to priklausė filialo veiklos įvertinimas, – sakė moteris. – Vykdant šį nurodymą pagal direktoriaus pateiktą skolininkų sąrašą vadybininkai paruošdavo pinigų priėmimo kvitus, kurie buvo pateikiami jai į kasą. Pradžioje V. Razvickas pats atnešdavo pinigus arba, nors ir pavėluotai, tai padarydavo kreditus paėmę asmenys“.
Pinigus žadėdavo grąžinti – tai ryt, tai vakare, tai kitą dieną
Buvusi banko darbuotoja sakė, kad vėliau direktorius ėmė į kasą už klientus įnešinėti pinigus – esą nenorėjo, kad jiems būtų skaičiuojami delspinigiai už laiku nepadengtus kreditus. Dar vėliau pinigų įnešimai ėmė vėluoti, galop darbuotojai buvo priversti pildyti dokumentus, jog pinigai už klientus buvo įnešti, tačiau realiai jokių pinigų nebuvo gauta.
„Direktorius pradėjo pateikinėti tik pinigų įnešimo kvitus, pinigus žadėdamas įnešti vėliau“, – R. Jokubauskienė tikino, kad V. Razvickas ją vis ramindavo, jog „pinigai tikrai bus, nurodydavo vis kitą laiką – tai ryt, tai vakare, tai kitą dieną“.
Moteris sakė, kad po kiek laiko sužinojo, kad direktorius pradėjo imti pinigus ir iš kitos kasininkės.
„Neapsikentusi pažadų išsireikalavau, kad direktorius visai įsiskolinimo sumai išrašytų vekselius – jis savo darbo kabinete patvirtino, jog yra paėmęs 50 tūkst. eurų ir 1 mln. 777 tūkst. Lt“, – R. Jokubauskienė aiškino, kad vykdė savo vadovo nurodymus, nes bijojo prarasti darbą.
Kasininkės pasiskundė vyr. buhalterei
Panašiai teisme kalbėjo ir A. Palavinskienė, kuri taip pat išsireikalavo, kad ilgą laiką skolų negrąžinantis direktorius išrašytų vekselius už 565 tūkst. Lt.
Tuo metu V. Razvicko nurodymu tariamas klientų įmokas užskaitydavusi A. Viktorova patikino, jog vykdydama savo viršininko nurodymus nieko blogo nepagalvojo.
„Pasitikėdama direktoriumi ir negalvodama nieko blogo kasoje ir kompiuterinėje banko programoje užskaičiau, kad buvo įnešti pinigai pagal man pateiktus grynųjų pinigų įmokėjimo kvitus, nors faktiškai pinigai nebuvo įnešti“, – sakė ji.
Kad Šiaulių banko saugykloje yra susidaręs didelis pinigų trūkumas, pirmoji sužinojo filialo vyriausioji buhalterė – apie tai jai pranešė R. Jokubauskienė ir A. Palavinskienė.
„Apie tokią situaciją iš karto pranešiau Šiaulių banko vadovybei, buvo skubiai atliktas patikrinimas, kurio metu paaiškėjo, jog pinigų trūkumas atsirado todėl, kad pagal V. Razvicko nurodymą kasininkės priėmė ir apskaitė kaip banko pajamas kasos dokumentus be pinigų, be to, direktoriui be pateisinamos priežasties iš kasos buvo išduoti grynieji pinigai litais ir eurais, dėl ko buvo nustatytas trūkumas“, – sakė vyr. buhalterė.
Prokurorė: manęs neįtikino, kad jis dengė klientų kreditus
Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikanti Generalinės prokuratūros prokurorė Vitalija Songailienė teigė, kad buvusio Šiaulių banko Kauno filialo vadovas ir buvusios jo pavaldinės dabar bando sumenkinti savo vaidmenį darant nusikaltimus.
„Už viską buvo atsakingas V. Razvickas, tačiau banko darbuotojos jam be jokių dokumentų neteisėtai išduodavo dideles sumas, kurios buvo negrąžintos“, – prokurorės teigimu, filialo vadovas svetimas lėšas pasisavino veikdamas tiesiogine tyčia.
Pasak prokurorės, neįtikinama V. Razvicko versija, kad jis iš banko paimtais pinigais dengė klientų paskolas ir palūkanas. Tačiau, net jeigu ir būtų tikima šia jo pateikta versija, V. Razvickas neveikė banko interesais.
„Jis veikė savo, o ne banko interesais, mokėjo kreditus už bendroves, kuriose pats arba jo sūnus buvo akcininkas“, – teisme kalbėjo V. Songailienė.
Šiaulių bankas: pinigų pasisavinimą lėmė „asmenybės ir jų vertybės“
Kad V. Razvickas dengė kreditus už banko klientus, neįtikino ir Šiaulių banko – jam atstovaujanti advokatė pabrėžė, kad direktorius negalėjo turėti jokio intereso dengti paskolas ir mokėti palūkanas.
„Tokioje situacijoje gautųsi, kad bankas pinigus dovanoja“, – sakė ji.
Šiaulių banko atstovė pabrėžė, kad šioje istorijoje negali kristi kaltė ant pačio banko – pinigų iššvaistymą ir pasisavinimą lėmė „asmenybės ir jų vertybės“.
DELFI susisiekė su Šiaulių banko atstove Daiva Grikšiene, tačiau ji situaciją pažadėjo pakomentuoti tik trečiadienį, nes jau yra pasibaigusi darbo diena.
