Dolomito klodai 200 hektarų karjere Pakruojo rajone kada nors baigsis, todėl verslininkai nerimauja, kad negali plėsti veiklos ir kasti po mišku esančio dolomito.
„Miškų urėdija pagal savo miškotvarkos projektus ir tvarkydama mišką jį kerta. Mes jiems sakome: „Jūs iškirtote mišką, leiskite mums pasiimti ir dolomitą.“ Jie atsako: „Ne. Miškų įstatymas to neleidžia“, – aiškina „Pakruojo dolomitas“ generalinis direktorius Antanas Bartulis.
Pakruojo rajono miškininkai sako, kad rajono miškingumas yra 19 proc., kai respublikos vidurkis – 33. O jei bus leista iškasenas išgaunantiems verslininkams miškus dar ir kirsti – urėdijoms turi būti grąžinta daugiau laisvos valstybinės žemės miškams atsodinti.
„Negalima iškirsti per vienus metus 100 ar 200 hektarų. Aštuoni hektarai ir ne daugiau. Yra variantų, kur reikia saugiklius sudėti“, – kalba Pakruojo miškų urėdas Kazys Gudas.
Iškasenų telkiniai užima apie 4 proc. šalies teritorijos. Seimas imasi miško įstatymo pataisų, kuriomis būtų leista plėsti karjerus ir kasti po mišku esančias iškasenas. Žalieji piktinasi: nors bus reikalaujama atsodinti iškirstą mišką, miško plotų sumažės – esą tokiu būdu bus galima pasisavinti valstybinį mišką.
Verslininkų teigimu, jei rajonas neturi smėlio ar žvyro išteklių ne miško žemėje, tenka iškasenas vežtis iš toli, o tai brangina produkciją.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto vadovas sako, kad pataisos galios tik jau eksploatuojamiems karjerams.
„Reikia važiuoti per du tris rajonus, iš ten pasisemti ir grįžti. Ekologiškumo aspektu, manau, užterštumas gerokai didesnis, nes [paskaičiuokime], kiek dabar kuro sunaudojame. O įstatymo pataisose numatoma, kad jei tą mišką truputį iškirsime, toliau pratęsime karjerą – bus atsodinama viengubai arba dvigubai daugiau“, – komentuoja Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Seime miškų įstatymo pataisos bus svarstomos antradienį.
