Pirmadienį Vyriausybė po pasitarimo pritarė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimui 100 Lt iki 570 Lt. Taip pat laikomasi nuomonės, kad turi didėti alaus, spirituoto vyno ir cigarečių akcizai, reikėtų apmokestinti didesnes nei 10 tūkst. Lt pajamas iš indėlių ir investicijų palūkanų.
„Tai tikrai nėra mokesčių reforma, tai yra mokesčių kosmetinė operacija arba visiškas makiažas. Bet makiažas vis tiek išryškina veidą – bendrą politiką. Socialdemokratai parodo judėjimą link progresinių mokesčių, kurie nebuvo priimti. NPD padidinimas šiek tiek prideda progresyvaus apmokestinimo prieskonio“, – DELFI sakė DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Jos nuomone, apmokestinant didesnes nei 10 tūkst. Lt indėlių palūkanas pradedama diskusija dėl indėlių palūkanų ir kapitalo apmokestinimo.
„Tačiau viskas tik po truputį įsivažiuoja, tai vėlgi yra pagražinimas ir savo veido išlaikymas“, – savo nuomonę išsakė ekonomistė.
Kartu J. Rojaka atkreipia dėmesį, kad siekdama euro Vyriausybė neturi didelės laisvės įgyvendinti savo programą, nes tai gali sukelti infliaciją ir dar labiau nutolinti Lietuvą nuo bendros europinės valiutos.
„Šiuo metu mūsų politikai atsiduria tarp kūjo ir priekalo – iš vienos pusės jie norėtų įsivesti eurą, iš kitos pusės – įgyvendinti programos tikslus. Taigi tarp šių dalykų jiems reikia labai atsargiai laviruoti. Kadangi Vyriausybė siekia nuo 2015 metų įsivesti eurą, mes ir taip čia liekame paskutiniai, o valdžios veiksmai, atitinkantys jų politinę programą, galėtų pakoreguoti nuolat judantį taikinį – infliaciją. Todėl, matyt, buvo priimtas sprendimas nelabai judinti pačią mokesčių sistemą, kad būtų išlaikytas status quo. Toks sprendimas labiau palaiko siekiamybę įsivesti eurą“, – komentavo ji.
Ekonomistė sako, kad planuojamas akcizų didinimas neturėtų labai padidinti infliacijos, nes jis nebūtų didelis.
Kartu, anot J. Rojakos, akivaizdžiai trūksta bendrų politikų veiksmų siekiant nedidinti infliacijos.
„Pastaruoju metu matome, kad administraciniai sprendimai, pavyzdžiui, vandens pabrangimas Vilniuje, galėtų daryti įtaką didesnei infliacijai. Kol kas nematome labai didelio strateginio požiūrio, o priimami sprendimai neatitinka bendros strategijos. Taigi, matyt, susistygavimo dar teks palaukti“, – sakė ji.
Pasigedo NT mokesčio
Jo teigimu, norint reformuoti mokesčių sistemą, reikia keisti kapitalo ir darbo jėgos apmokestinimą, mažinant naštą darbo jėgai.
„Žinoma, NPD slenksčio pakėlimas yra teigiamas poslinkis, įneša didesnį progresyvumą apmokestinime“, – pripažino ekonomistas.
Tačiau jis atsargiai vertina akcizų padidinimo sėkmę.
„Alkoholio ir cigarečių apmokestinimo didinimas yra rizikingas dalykas, kadangi yra didžiulis kainų skirtumas su kaimynais. Tokiu atveju atsiranda didesnės paskatos kontrabandai, todėl iš šio mokesčio gali būti mažai naudos. Suprantu, jeigu didinamas NPD, prarandama kažkiek biudžeto pajamų ir ieškoma, kuo tai kompensuoti. Todėl yra ne visai aišku, ar šių akcizų padidinimas kompensuos biudžeto praradimus“, – komentavo J. Čičinskas.
Ekonomistas apskritai nemano, kad ekonomikai bus naudingi šie pakeitimai.
„Juo labiau, kad biudžeto pajamos tebėra didelėje įtampoje pirmiausiai dėl „Sodros“ deficito, o ir dėl ekonomikos augimo. Ar tikrai ekonomika augs taip, kaip suplanuota biudžeto pajamų plane? Todėl nieko gero iš tų kosmetinių priemonių nesulauksime. Tai yra kažkoks švelnus kepštelėjimas pajamų apmokestinimo progresyvumo kryptimi“, – sakė J. Čičinskas.
Jo nuomone, šios Vyriausybės politikų dėmesį atitraukia klausimai, kurie dabar galėtų palaukti. Be to, matyti, kad koalicijai sunkiai sekasi susitarti.
„Vyriausybėje jaučiamas neapsisprendimas, ką reikėtų daryti su paveldėta ekonomika. Vyriausybė lyg ir norėtų kažką savo įnešti, bet niekaip nesugalvoja, ką. Juo labiau, kad koalicijoje atsiranda skirtingų pasiūlymų. Matyt jiems ir koalicijoje sunku susitarti dėl vieningų veiksmų ekonominėje politikoje ir ne tik. (Į darbotvarkę - DELFI) įkeliami visokie pašaliniai dalykai, kurie šiais sunkiais laikais galėtų būti atidėti, pavyzdžiui, abortų klausimas ar egzaminų. Šie klausimas atima daug politikų dėmesio. Be to, kaip jau yra pastebėta, yra daug darbo grupių, bet jos nesugeba nieko pasiūlyti“, – teigė mokslininkas.
Siūlo labiau apmokestinti didžiuosius
„Tai yra graibstymas po truputį, bet dar reikia įvertinti, kiek tikėtina, kad paskaičiuotas papildomų biudžeto pajamų padidėjimas bus gautas. Paraleliai reikia numatyti, kiek papildomų priemonių reikės imtis, kad būtų sugriežtinta kontrabandos srautų kontrolė. Kol kas, kiek žinome, nė vienam finansinės institucijos vadovui nesisekė to padaryti“, – DELFI sakė jis.
Mokslininko nuomone, Lietuva būtina kovoti su socialine atskirtimi ir didinti didžiojo verslo apmokestinimą.
„Tai, kad Vyriausybė imasi priemonių šiek tiek riboti pirmiausiai didžiojo verslo pelnus ir dalį mokesčių naštos perkelti nuo labiausiai pažeidžiamų gyventojų, yra labai sveikintina iniciatyva. Aš noriu priminti, kad prieš Davoso forumą Jungtinės Tautose susirinkę galingieji svarbiausiu laikmečio tikslu buvo įvardiję socialinės atskirties mažinimą. Pasaulyje atskirtis per paskutinį dešimtmetį labai padidėjo“, – teigė A. Buračas.
Jis tvirtina, kad didysis verslas galėtų svariau prisidėti savo mokesčiais.
„Lietuvai tai yra ypatingai skausmingas dalykas, nes ji atsidūrė dugne, tarp tų šalių, kur žmonių išnaudojimas yra didžiausias. Mes visuomet šnekame, kad stiprus verslas yra pagrindas atsigauti valstybei, bet pažiūrėkime, kiek pajamų iš jo gauna biudžetas. Bankai metai iš metų moka kelis tūkstančius litų, tai yra pasityčiojimas, kai gaunamos šimtamilijoninės pajamos“, – kalbėjo mokslininkas.
