J. Rojaka. Liepą rinkos gali sulaukti nestandartinių ECB žingsnių

ECB sprendimas nekeisti bazinių palūkanų normos atitiko analitikų lūkesčius. Tačiau pastarosiomis savaitėmis įsiliepsnojo diskusijos, kad ECB turėtų dėti daugiau pastangų skatinant ūkį. Pirmiausia, euro zonos duomenys didelio optimizmo nesuteikia – pirmojo ketvirčio BVP pokytis buvo neigiamas, naujausi mažmeninės prekybos rodikliai buvo prastesni, nei prognozavo, nedarbo lygis pasiekė aukščiausią tašką per visą euro zonos istoriją. Užsitęsusi euro zonos recesija neigiamai veikia vidutinės trukmės laikotarpio kainų stabilumą ir didina letargiškos infliacijos grėsmę. Tuo labiau, kad jau dabar kainų lygis komfortiškai įsikūręs žemiau tikslinės 2 proc. ribos.

Euro kursas JAV dolerių atžvilgiu prieš pat ECB priimant sprendimą buvo užsikopęs į mėnesio aukštumas. ECB nepaskelbus konkretaus pinigų politikos stratego veiksmų euro kursas, tikėtina, slystels žemiau. Nepaisant to JAV padėtis nėra stipri – skelbiami duomenys nerodo tvaraus šalies ūkio atsigavimo. Be to, JAV dolerio kursą taip pat koregavo spekuliacijos dėl artėjančios Fed‘o monetarinio skatinimo pabaigos.

Manome, kad artimiausioje ateityje spaudimas ECB taikyti ryžtingesnes priemones stiprės. Tikėtina, kad ECB spręs dėl vadinamųjų turtu užtikrintų vertybinių popierių (angl. asset-backed securities) supirkimo, po padidinamuoju stiklu atsidurs ir bankų indėlių ECB apmokestinimas (t.y. neigiamos palūkanų normos šiai kategorijai). Ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ECB sprendimai tiesioginio poveikio Lietuvos ūkiui nedaro, taip nėra. Lietuvai yra svarbu, kad ECB pinigų politika užtikrintų palankią aplinką materialinėms investicijoms, kurių atsigavimas šalyje vyksta itin vangiai.