Prancūzijos bedarbiai bėdas pamiršta Lietuvoje

Šešiems jaunuoliams iš Prancūzijos Lietuva tapo vieta, kurioje galima atsipalaiduoti po nesėkmingų darbo paieškų ir pagerinti savo psichologinę savijautą. Keturias dienas mūsų šalyje viešėję prancūzai stebėjosi mažomis algomis, tuo, kad kai kam iki stotelės tenka pėsčiomis kulniuoti penkis kilometrus, vos 24-erių virėjais, jau turinčiais restoranus. Jie pripažįsta supratę, kad gyvenimas jų šalyje nėra toks blogas.

„Supratome, kad gerai gyvename Prancūzijoje ir kad visi žmonės neturi to, ką turime mes“, – DELFI pripažino 22-ejų virėjos specialybę įgijusi Jessica.

„Aš manau, kad Prancūzijoje yra šiek sunkiau pasiekti sėkmę nei čia. Čia sutikome virėjų, kurie būdami 24-erių turi savo restoranus. Pas mus tai ypatingai reta. Pas mus reikia įvairiausių diplomų. Apskritai aš manau, kad Prancūzijoje yra per daug popierizmo, administracinių reikalavimų, o čia viskas atrodo paprasčiau“, – su DELFI įspūdžiais dalijosi pardavėjo specialybę įgijęs 22-ejų Cyrilis.

„Mentalitetas čia taip pat kitoks. Čia daug moterų yra virtuvių šefės, pas mus šefai dažniau būna vyrai. Taip pat Lietuvoje jie yra gerokai jaunesni nei Prancūzijoje. Be to, čia dažnai mums sakė, kad norint pradėti dirbti virtuvėje nereikia diplomo. Pas mus tai būtina“ – pastebi Jessica.

Į Lietuvą iš nedidelio Peronne miestelio atvykę šeši jauni bedarbiai yra įgiję virėjo, padavėjo, barmeno specialybes arba apskritai neturi išsilavinimo, tačiau tikisi rasti darbą šiose srityse. Dauguma jų darbo neranda mažiausiai metus.

„Tai ne atostogos, bet jiems šis išvažiavimas nieko nekainuoja. Viskas finansuojama europinėmis ir mūsų institucijų lėšomis. Tai iš tiesų yra gera galimybė. Restoranuose, viešbučiuose, duonos kepyklose, mėsos parduotuvėse Prancūzijoje trūksta darbo jėgos, nes tai yra sunkus darbas, reikia dirbti savaitgaliais. Todėl siekiama, kad jaunimas norėtų dirbti šiose srityse ir rastų savo vietą. Kartu reikia paskatinti jų mobilumą“, – DELFI kalbėjo jaunuolių iki 26 m. įdarbinimu besirūpinančios organizacijos MEEF atstovė, šio projekto vadovė Aline Josseaux.

Grupę lydinti Marie-Joëlle Ménard atkreipia dėmesį, kad išvykus į tolimesnes keliones atsikratoma psichologinių barjerų.

„Taip pat daug psichologinių barjerų nukrenta, nes jie pamato, kad gali važiuoti į didelį miestą, gali sėsti į traukinį, kad rastų darbą kitur. Taigi grįžta motyvacija ir išnyksta psichologiniai barjerai. Ši kelionė yra skirta motyvacijai ir atvirumui kitiems dalykams skatinti“ – sakė ji.

„Dažnai mes nepasitikime savimi“, – pripažino 20-metis barmenas Cristopheris.

Kelionė į Lietuvą šiems jauniems žmonėms yra dalis jų pasiruošimo darbui programos. Prieš ją jaunuoliai turėjo dvi praktikas – po savaitę gimtosiose vietose ir pajūryje. Pasak A. Josseaux, iš ankstesnių panašių kelionių grįžę jaunuoliai turi daugiau autonomijos ir būna kur kas labiau motyvuoti dirbti.

Pasiteiravus, ar teko susipažinti su Lietuvos bedarbių gyvenimu, atlyginimais Lietuvoje, jaunieji bedarbiai pripažino pastebėję, kad kainos čia yra artimos esančioms Prancūzijoje, o algos mažesnės.

„Algos čia yra mažesnės nei pas mus. Mes skundžiamės gyvenimu, bet iš tiesų neturėtume to daryti, nes yra žmonių, kuriems blogiau nei mums“ – sakė Cristopheris.

„Mums tai yra papildoma motyvacija. Pamatę algas čia, supratome, kad uždirbame pakankamai gerai“, – pripažino Jessica.

„Aš jaučiuosi motyvuota. Tačiau atsirado papildomos motyvacijos, kai pamačiau, kad jaunuoliai čia norėdami kažko pasiekti ima ir padaro, nors jie turi mažiau priemonių nei mes“, – sakė 18-metė profesijos neįgijusi Coraline.

Jeigu šie jaunuoliai susirastų darbą Prancūzijoje, darbdaviai pirmiausiai jiems pasiūlytų minimalų atlyginimą, kuris po mokesčių sudaro 1200 eurų (apie 4100 Lt), o darbo savaitė trunka 35 val. DELFI primena, kad Lietuvoje minimalus atlyginimas po mokesčių yra 840 Lt, o darbo savaitė trunka 40 val.

Pagal Prancūzijos įstatymus niekur nedirbęs jaunimas negauna jokios bedarbio pašalpos, todėl dažniausiai gyvena pas tėvus.

Nustebo, kad iki autobuso reikia eiti pėsčiomis

Grupė lankėsi amatų mokykloje Rūdiškėse ir nustebusi pasakoja sutikusi jaunuolių, kurie iki autobuso stotelės eina penkis kilometrus. Kai kuriuos jaunuolius tai šokiravo.

„Viskas ne taip, kaip pas mus“, – sakė Cristopheris.

„Pavyzdžiui, jie turi pėsčiomis eiti kelis kilometrus, kad galėtų nuvažiuoti į mokyklą“, – kalbėjo Coraline.

„Mes turime per daug komforto“, – reziumavo Cyrilis.

„Mes esame tingūs“, – pripažino Jessica.

„Kaimiškose vietovėse jaunuoliai turi mažiau transporto galimybių nei mes. Pavyzdžiui, iki stotelės jiems tenka paėjėti pėsčiomis kelis kilometrus. Kai, pavyzdžiui, pas mus netgi mieste kai kada sunku nueiti kilometrą ar du į susitikimą“, – pastebi A. Josseaux.

Padidėjo noras emigruoti

Pasiteiravus, ką ši kelionė jiems leido suprasti, kone vienu balsu jaunuoliai tvirtino panorėję emigruoti iš Prancūzijos.

„Šalis nesvarbu, svarbiausia susitvarkyti savo gyvenimą“, – pasiteiravus, kur norėtų išvažiuoti, sakė 21-erių padavėja Estelle.

„Svarbu, kad būtų galima susikalbėti prancūziškai“, – tvirtino Cristopheris. „Žinot, darbai Prancūzijoje nesivolioja gatvėse, yra įmonių, kurios užsidaro. Jie skundžiasi, kad yra per didelis nedarbas, bet kartu užsidarinėja, tai ko jie nori?“, – kalbėjo jis.

„Kelionė parodė, kad jeigu norime, galime pasiekti gyvenime savo tikslų ir galbūt tai padaryti svetur. Bet, žinoma, sėkmę gyvenime galima pasiekti ir Prancūzijoje, tačiau problema – motyvacija. Pirmiausiai juk reikia turėti motyvaciją kažko pasiekti“, – atkreipė dėmesį A. Josseaux.

Projekto vadovė pastebėjo, kad lietuvių jaunimas lengviau išmoksta anglų kalbą.

„Tuo metu pas mus jaunimas nedaug kalba angliškai. Jeigu jie nors šiek tiek daugiau mokėtų anglų kalbos, jie galėtų dirbti kitur, netgi ir pas mus. Juk turistai pas mus atvažiuoja iš kitų šalių. Per tokias keliones jie supranta, kad reikia mokytis užsienio kalbą. Čia trys ketvirtadaliai mūsų sutiktų virtuvės šefų kalba angliškai“, – pastebi ji.

Absoliučiai daugumai Lietuvoje apsilankiusių jaunuolių ši kelionė yra pirmoji išvyka į užsienį.

„Margio“ viešbutyje šalia Trakų apsistoję jauni bedarbiai sakė paskutinį vakarą praleisiantys pirtyje ir baseine. Jie pripažino, kad jų situacijoje tokios pramogos įprastai nėra prieinamos. Lietuvą ši organizacija pasirinko dėl ankstesnio bendradarbiavimo kitose srityse.

Prancūzijoje bedarbių skaičius balandį pasiekė naują rekordą – darbo neturi 3,26 mln. žmonių. Nedarbo lygis šalyje artėja prie 11 proc. Tačiau kur kas prastesnė situacija yra su jaunimo nedarbu. Anksčiau skelbta, kad tarp jaunesnių nei 25 metų jaunuolių darbo neturi beveik ketvirtadalis.

Nedarbo statistika renkama nuo 1996 m. Nuo to laiko šis rodiklis niekada nebuvo pasiekęs dabartinio lygio.