„Mes esame sunerimę dėl visų bankų mokamų silpnų įmokų į biudžetą. Įvertinus tai, ką jie surenka už paslaugas ir ką sumoka į biudžetą, sumos yra neadekvačios. Pavyzdžiui, per metus už paslaugas iš Lietuvos piliečių ir ūkio subjektų surenkama apie 730 mln. litų, o sumoka pelno mokesčio 11 mln. litų. Tai labai dideli skirtumai. Bandėme pasiaiškinti, kur čia šuo pakastas, dalį pavyko išsiaiškinti, dalį ne“, - DELFI po posėdžio sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.
Pasak jo, dabar Mokesčių inspekcija yra paprašyta pasirinktinai atlikti patikrinimus bankuose ir nustatyti, ar problema egzistuoja.
„Palauksime jų išvadų ir žiūrėsime, ar reikės keisti kai kuriuos įstatymus, galbūt pelno mokesčio įstatymą. Tačiau šiandien dar anksti kalbėti, dar yra darbo pradžia“, - dėstė B. Bradauskas.
Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nebuvo linkęs vertinti, kuri dalis už paslaugas surenkamų pinigų turėtų būti atiduota biudžetui.
Mokesčių inspekcija DELFI patvirtino, kad šiuo metu yra tikrinama, kaip mokesčius moka du Lietuvoje veikiantys bankai, tačiau jų pavadinimai neatskleidžiami, kol vyksta tyrimas.
„Šiuo metu vyksta dviejų kredito įstaigų, tai yra dviejų bankų, griežtos mokestinės procedūros: arba mokestinis patikrinimas, arba tyrimas. Mokesčių inspekcijoje yra specialiai įkurtas Didelių mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamentas, kuriame dirba savo srities profesionalai. Būtent šis departamentas stebi bankų ir kitų kredito įstaigų veiklą, nuolat analizuoja jų duomenis“, - sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas spaudai Darius Buta.
Kalbėdamas apie ankstesnių metų rezultatus, jis priminė, kad 2010-2012 m. buvo atlikta 10 patikrinimų ir priskaičiuota daugiau kaip 3 mln. litų papildomai į biudžetą mokėtino pelno mokesčio.
„Kalbant apie 2011 m., ryškesnis atvejis buvo, kai buvo patikrintas vienas Lietuvoje iki šiol veikiantis bankas, o po to jam buvo priskaičiuotas daugiau nei 1 mln. litų mokėtino pelno mokesčio dėl dabar aptariamų atidėjinių. Po patikrinimo bankas susimažino deklaruojamą nuostolį 35 mln. litų, nes neteisingai buvo priskyręs atidėjinius leidžiamiems atskaitymams“, - pasakojo D.Buta.
Ar analogiška problema egzistuoja dabar tiriamuose bankuose, paaiškės gavus galutinius rezultatus. Mokesčių inspekcijos duomenimis, 2012 m. mokestinio patikrinimo vidutinė trukmė buvo 35 darbo dienos, o mokestinio tyrimo – 23 darbo dienos.
“Tačiau konkretaus tyrimo trukmė priklauso nuo jo apimties, mokesčių mokėtojo noro bendradarbiauti su Mokesčių inspekcija ir t.t., taigi jis gali užtrukti ilgiau. Dėl pelno mokesčio vyksta daug mokestinių ginčų“, - apibendrino D. Buta.
Kalbėjo ir dėl mažesnių įkainių vartotojams
B.Bradauskas, paklaustas, ar per posėdį su bankų atstovais buvo kalbėta apie įkainius vartotojams, sakė, jog kalbėta ir apie tai.
„Kalbėjome, be abejo, bet mes jų neįkalbinsime, tai ne kokios tai mergelės, kad prikalbinti, bet reikia sudaryti konkurenciją. Turime nedelsiant leisti kredito unijų įstatymo pataisas ir suteikti teisę kredito unijoms, kurios yra lietuviško kapitalo, pigiau rinkti visus mokesčius. Tai yra lietuviško kapitalo įmonės, kurių surinkti mokesčiai liks pas mus Lietuvoje“, - mano B.Bradauskas.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nagrinėjo kredito įstaigų būklės klausimus, jų paslaugų įkainių ir komisinių dydžių pagrįstumą, bankams taikomų pelno mokesčio lengvatų tikslingumą ir jų proporcingumą.
Posėdyje dalyvavo Lietuvos banko, Finansų ministerijos, Lietuvos bankų asociacijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai.
Didžiausi atidėjiniai - krizės metu
Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad atidėjiniai pirmiausiai reikalingi bankų stabilumui užtikrinti, nes jie yra reikalingi padengti galimiems nuostoliams dėl blogų paskolų.
„Tiksliai suformuoti atidėjiniai ir, esant poreikiui, laiku įlietas papildomas kapitalas, padeda užtikrinti, kad bankui nekils mokumo problemų. Krizės įkarštyje 2009-2010 metais dauguma bankų suformavo tinkamus atidėjinius ir reikiamai stiprino kapitalą. Taip, pasitaikė, kad kai kurių skolininkų būklė buvo įvertinta pernelyg konservatyviai, tačiau atidėjinių suma blogoms paskoloms tik maždaug dešimtadaliu viršijo tikrąjį poreikį. Turint omenyje didelę atidėjinių sumą ir tuo metu tvyrojusį neapibrėžtumą, galima teigti, kad didžioji dalis bankų skolininkų būklę įvertino tinkamai. Tai ypač svarbu bankams formuojant kapitalo „pagalvę“, kuri būtina stabiliai veiklai“, - sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus Vytauto Valvonio komentarą.
Jis primena, kad atidėjiniai formuojami pagal pripažintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, kuriuos ir įgyvendina Lietuvos banko teisės aktai.
