Su Vyriausybės darbo grupės parengtais pasiūlymais dėl mokesčių pertvarkos nesutinkantys „darbiečiai“ trečiadienį pristatė savo parengtą mokesčių reformą.
Šios partijos suburta darbo grupė siūlo numatyti, kad metinės neapmokestinamos darbo pajamos turėtų būti 10 tūkst. Lt arba turėtų didėti minimalus atlyginimas.
„Siūloma nustatyti, kad metinis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) būtų 10 tūkst. Lt, į kurį įeitų visos darbo pajamos arba kaip alternatyvą galime svarstyti minimalaus atlyginimo didinimą. (…) Apie 1200 Lt dar galima galvoti šiemet, o 1500 Lt galima žiūrėti kitąmet. Mes sakėme, kad siūlome alternatyvą – NPD didinimą arba deriname su minimalios algos augimu. Jeigu didiname minimalią algą, NPD galime mažiau padidinti“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas Vytautas Gapšys.
Skaičiuojama, kad iki 1200 Lt padidinus atlyginimą, žmogus papildomai gautų apie 150 Lt daugiau. Šiuo metu minimalus atlyginimas yra apie 840 Lt po mokesčių.
Pasiteiravus, kada galima būtų tikėtis per rinkimus žadėto 1509 Lt minimalaus atlyginimo, Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Uspaskichas sakė, kad neturėdami absoliučios daugumo Seime, jie siūlo alternatyvas: „Minimalios algos padidinimą mes siūlėme visai visuomenei, ji sutiko mums suteikti maždaug 20 proc. mandatų. (…) Todėl, kad neturime absoliučios daugumos Seime, todėl manau, kad mes pakankamai einame pagal savo programą ir kaip alternatyvą siūlome NPD didinimą“.
Šiuo metu NPD priklauso nuo gautų pajamų, o uždirbantiems daugiau nei 3 tūkst. Lt neatskaičius mokesčių jis apskritai netaikomas. Uždirbantiems minimalų atlyginimą skaičiuojamas 470 Lt NPD.
V. Uspaskichas tvirtina pernelyg nesureikšminantis ekonomistų nuomonės, kad nedaug padidinus minimalią algą, problemos neišsisprendžia.
„Per 23 metus Lietuvoje nematau tokių ekonomistų, kurie pasiūlytų kompleksinę ekonominę programą, kuri galėtų pagelbėti kurti ekonomiką, todėl labai atsargiai ir rezervuotai žiūrime į ekonomistų pasiūlymus. Mes irgi ekonomistai ir skaičiuojame, kad padidinus minimalų atlyginimą sumažės šešėlis, „vokeliai“, nes nebus noro ir poreikio juos mokėti bei sureguliuos civilizuotą konkurenciją vidaus rinkoje, todėl kad vieni kurie arčiau valdžios ir Mokesčių inspekcijos gali sau leisti mokėti „vokeliuose“, nes jų netikrina, o kiti, kuriuos tikrina, konkurencinėje kovoje iš karto pralošia“, – kalbėjo jis.
DELFI primena, kad V. Uspaskicho šeimai priklausiusi įmonė „Krekenavos agrofirma“ 2006-aisiais buvo patekusi į skandalą, nes buvusi šios įmonės darbuotoja Dalia Budrevičienė teisme apkaltino, jog darbo užmokestis šioje įmonėje buvo mokamas „vokelyje“ ir prisiteisė kompensaciją dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
PVM lengvatos dėl verslo, o ne dėl vartotojų
Šios partijos pasiūlymuose nurodoma, kad „Sodros“ įmokų lubos turėtų atsirasti nuo 5 tūkst. Lt apskaičiuoto atlyginimo, o lengvatinį 5 proc. PVM reikėtų taikyti būtiniausių maisto produktų krepšeliui – mėsai, paukštienai, daržovėms, vaisiams.
„Mes labai aiškiai pasakome, kad jeigu negerinsime verslo konkurencingumo sąlygų, pavyzdžiui, nemažinsime PVM, greitai nebeturėsime darbdavių, kurie mokės atlyginimus. Turime labai aiškiai suprasti, kad verslo konkurencingumas irgi yra tikslas, ne vien tik vartotojo sumažėjusi kaina. Nors aš manau, kad ji šiek tiek sumažės, gal ne tuo pačiu procentu, bet sumažės“, – sakė V. Gapšys, pasiteiravus, kodėl siūlomos PVM lengvatos, jei dėl to kainos vartotojams dažniausiai nemažėja.
Darbo partija atkreipia dėmesį, kad kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje maistui taikomas 3-7 proc., O D. Britanijoje – 0 proc. PVM.
„Ne dėl vartotojo šis PVM, bet kad sumažintume šešėlį. Profesorius Glaveckas dažnai kartoja, kad PVM neimportuojamas, visiškai sutinku, bet mažas arba nulinis PVM keliauja į turgų ir lenkai gali turguje prekiauti su 3 proc. PVM, bet mūsų gamintojas PVM mokėtojas į tą patį turgų eina tik su 21 proc. PVM. Taigi mūsų gamintojas turi arba eiti į šešėlį, arba pralošia konkurencinėje kovoje“, – sakė V. Uspaskichas.
DELFI primena, kad su maisto gamyba ir mėsos perdirbimu yra susiję ir V. Uspaskicho šeimos verslai. Tiesa, parlamentaras savo valdytas koncerno „Vikonda“ bei jo grupei priklausančios bendrovės „Krekenavos pašarai“ akcijas perleido dukrai Laurai Blažytei.
Koncerno „Vikonda“ grupei priklauso 20 bendrovių, tarp kurių yra Krekenavos agrofirma, „Vikeda“, „Krekenava“, „Krekenavos pašarai“, Kėdainių konservų fabrikas.
V. Uspaskicho teigimu, siūlomos „Sodros“ įmokų lubos ne tik paskatintų naujų specialistų įdarbinimą, bet ir padidintų biudžeto pajamas.
„Paskaičiavus ir paanalizavus situaciją pasaulyje, matyti, kad toje pačioje Amerikoje, pritaikius „Sodros“ lubas pagerėjo specialistų pritraukimas. Tikrai padidės atlyginimai ir per gyventojų pajamų mokestį visiškai atsistatys ta suma, kuri bus prarasta dėl nesumokėtų „Sodros“ mokesčių“, – tvirtino Seimo narys.
Taip pat siūloma įmonėms, gavusioms užsakymus ir valstybės ir savivaldybių nemokėti PVM tol, kol su jomis nebuvo atsiskaityta.
Pasak V. Gapšio, norima supaprastinti sąnaudų pripažinimo tvarką įmonėms, kurios leistų mažinti apmokestinamąjį pelną. Taip pat siūloma neapmokestinti įmonių reinvesticijų, atsižvelgiant į veiklos pobūdį.
Šios partijos suburta darbo grupė numato privalomąjį sveikatos draudimo mokestį skaičiuoti tik nuo didžiausių pajamų, gautoje vienoje iš gyventojo veikų, bet ne mažiau nei 90 Lt. Savo pasiūlymuose „darbiečiai“ pritaria Vyriausybės darbo grupės idėjai perskirstyti „Sodros“ įmokas iš darbdavio darbuotojui. Taip esą būtų aiškiau pačiam darbuotojui, kiek nuo jo algos sumokama „Sodrai“.
Darbo partija neteikia papildomų mokesčių siūlymų, kurie galėtų padidinti biudžeto pajamas.
„Dėl NT mokesčio mes irgi galvojame, bet nenorime visiškai atimti iniciatyvos iš socialdemokratų ir Vyriausybės“, – sakė V. Uspaskichas.
Pajamų ieškos ir bankų pelne
„Darbiečių“ nuomone, apie 300 mln. Lt pajamų būtų galima gauti pakeitus bankų apmokestinimo tvarką.
„Svarbu, kokios sąnaudos yra įtraukiamos į išlaidas. Tai kad blogos paskolos įtraukiamos į išlaidas, o ne į negautas pajamas, leidžia komerciniams bankams, per metus gaunantiems apie milijardą litų pelno, sumokėti tik kelis tūkstančius litų šio mokesčio. Šitą klausimą reikia spręsti ne didinant tarifą, o peržiūrint, kaip šis mokestis turi būti administruojamas“, – sakė mokesčių pakeitimus rengusios darbo grupės vadovė, Seimo narė Virginija Baltraitienė.
Visiems šiems pasiūlymams yra parengti teisės aktai, kuriuos ketvirtadienį ketinama registruoti Seimo sekretoriate. Tačiau pasiūlymų rengėjai pripažino jų nėra nesuderinę su koalicijos partneriais.
DELFI primena, kad Vyriausybėje sudaryta darbo grupė siūlė numatyti „Sodros“ įmokų lubas, didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto bei apmokestinti didesnes nei 10 tūkst. Lt pajamas iš indėlių ir investicijų palūkanų.
Darbo grupė ketino pateikti papildomų pasiūlymų, tačiau kilus nepritarimui koalicijoje galiausiai sustabdė savo veiklą.
