-Kada buvo įkurtas šis viešbutis?
- Dabar veikianti „Aukštaitija“ buvo atidaryta prieš 2000 m., tai yra pats didžiausias objektas Utenos regione.
-Kuo šis pastatas buvo anksčiau?
- Šis pastatas buvo suplanuotas kaip viešbučio kompleksas. Visaginas yra mono-industrinis miestas, pagrindiniu miesto darbdaviu visada buvo Ignalinos atominė elektrinė, o miestas buvo statomas kaip palydovas atominei. Dar nuo Sovietų Sąjungos laikų visi socialinės paskirties objektai priklausė Ignalinos atominei: jie buvo ir užsakovai, ir statytojai. Atgavus nepriklausomybę, sąlygos pasikeitė, pastatus buvo galima privatizuoti, tad ne išimtis ir šis viešbutis, kuris tapo privačia nuosavybe.
-Kiek pas jus yra numerių, kuriuose gali gyventi svečiai?
- Dabar mūsų viešbutyje vyksta remontas, nes tai yra didelis kompleksas, tačiau turime daugiau nei 20 numerių, kurie atitinka Europos Sąjungos standartus, ir turime daugiau nei 50 numerių, kuriuose siūlome nakvynės paslaugas. Bendradarbiaujame su Turizmo departamentu, su juo suderinome tokią klasifikaciją. Rinka yra priežastis, kodėl pasiūlėme nakvynės paslaugas: miestas yra jaunas, čia vyksta daug sportinių renginių, statybos darbų ir mes stengiamės pasiūlyti tokias paslaugas, kurios būtų priimtinos žmonėms, norintiems jomis pasinaudoti.
- Kas yra nakvynės paslaugos?
- Tai yra apgyvendinimo paslaugos, kurių lygis yra šiek tiek žemesnis, nei viešbučiuose su žvaigždutėmis. Kambariai yra su ir be patogumų, atitinkamai priklauso ir jų kaina.
Kai viešbutis buvo statomas, jame buvo numatyti visiškai skirtingų kategorijų numeriai, pradedant pirma ir baigiant liuksais. Mes šiuo metu plėtojame tai, kas, mūsų manymu, atitinka viešbučio komplekso reikalavimus. Tačiau kai atvyksta vaikai, sportininkai, statybininkai, jų galimybės yra labai ribotos ir mes stengiamės pagal galimybes juos apgyvendinti.
-Kiek skiriasi nakvynės paslaugų ir apgyvendinimo viešbučio numeryje paslaugos kainos?
- Iki dešimties kartų. Nakvynės paslaugų kaina siekia 25-35 litus, o vienviečiai viešbučio kambariai kainuoja apie 90 litų, atitinkamai 2-3 kambarių numeriai jau kainuoja 200-250 litų. Tačiau norime mes, ar nenorime, kartais tenka tapti vieno ar kito renginio rėmėjais, pavyzdžiui, kai į Visaginą atvyksta vaikai ar mokytojai. Jiems teikiamos paslaugos turi atitikti Europos Sąjungos reikalavimus, tačiau kainas mes jiems sumažiname iki nakvynės paslaugų lygio.
-Kas yra „Aukštaitijos“ viešbučio klientai?
- Klientai yra mūsų miesto svečiai, labai daug jų atvyksta iš Lietuvos. Sulaukiame ir užsieniečių, kurie atvyksta dėl čia veikiančios pramonės, ar į svečius pas mūsų miesto gyventojus, tačiau apsistoja viešbutyje. Klientų sulaukiame iš daugelio regiono šalių: Rusijos, Danijos, Švedijos. Tačiau, kai vyksta didesni tarptautiniai renginiai, pavyzdžiui, neseniai vyko trenerių mokymai, sulaukėme svečių ir iš Kazachstano, Turkijos.
-Koks jūsų viešbučio užimtumas?
- Jis, deja, visiškai nesiskiria nuo viešbučių užimtumo visoje Lietuvoje. Žiemą jis žymiai sumažėja, o vasara – išauga. Vienas didesnių vasaros įvykių yra „Visagino country“ festivalis, kurio metu čia apsistoja ir festivalio svečiai, ir apsauga. Mūsų klientų srautams atsiliepia ir statybos verslo sezoniškumas.
-Jūsų svečiams pakanka turistinės veiklos Visagine, jei jie atvyksta čia atostogoms?
- Mūsų regionas garsėja ežerais, tai unikalus ir gražus kraštas, tačiau turizmo paslaugos čia, manau, yra nepakankamai išplėtotos. Veiklos sritys yra susijusios su atomine elektrine ir į įprastus turistų maršrutus mes nepatenkame. Be to, nors Lietuvoje yra išplėtotas susisiekimais autobusais, Visaginas ir čia lieka apendiksu – tolimieji autobusų maršrutai nukreipti arba per Vilnių, arba per Zarasus.
Tačiau šis miestas yra puikus poilsiui, o pasižiūrėti galima į tai, ką miestas turi pasiūlyti: savo unikalumą, tautybių įvairovę, savo sporto ir kultūros pramogas. Pastebėjau, kad jeigu žmonės atvyksta į Visaginą, vėliau jie stengiasi sugrįžti, miesto gyventojai yra labai malonūs ir geranoriški.
- Kokius įspūdžius jūsų svečiams palieka Visaginas?
- Negu girdėjusi blogų atsiliepimų tiek prieš Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, tiek tapus jos nare. Tačiau net ir svečiai jaučia, kad dabar mes esame sprendimo, bus ar nebus statoma nauja atominė elektrinė, įkaitai. Šis neapibrėžtumas atsiliepia investicijoms, darbo vietų kūrimui, paslaugų apyvartai.
- Kai prasidėjo diskusijos apie galimybę Visagine statyti atominę elektrinę, ar jūsų viešbutis sulaukė daugiau susidomėjimo?
- Taip, buvo atvykę atstovai iš Japonijos. Įdomu tai, kad mūsų pastate vienas iš nuomininkų yra suši baras – jis buvo atidarytas anksčiau nei sužinojome apie „Hitachi“ interesą Lietuvoje. Jau vien tai rodo, kad Visaginas yra multikultūrinis miestas. Sunku Visaginą palyginti su Vilniumi ar Kaunu, nes mes esame periferinis miestas, iki mūsų atsitiktinai net nenuvažiuosi, turi turėti tikslą nuvykti čia, nes Visaginas nėra pakeliui į didžiuosius aplinkinius miestus.
Be to, iš Visagino žmonės išvyksta, nes atominėje elektrinėje vis atsisakoma darbuotojų. Juk žmonėms reikia išlaikyti šeimas, pramogauti, gydytis, o kaip tai padaryti, jei nėra darbo. Gyventi iš pašalpos galima tik kurį laiką, nes visų poreikių nepavyks realizuoti. Jeigu būtų sprendimas Visagine statyti atominę elektrinę, tai iškart teigiamai atsilieptų verslo plėtrai, darbo vietų kūrimui, o kartu ir paslaugų teikėjams.
-Su kokiomis problemomis susiduria viešbučių verslas Visagine?
- Visagine žmonės savo butus užleidžia nuomininkams nemokamai, su sąlyga, kad jie susimokės už komunalines paslaugas, tad negaliu kalbėti apie sąžiningą konkurenciją. Žmonės nesudaro sutarčių, nemoka mokesčių ir nepildo biudžeto, o tie, kurie galėtų pasinaudoti mūsų paslaugomis, jomis nesinaudoja. Arba yra ir kita praktika, kai mokyklos ir kitos biudžetinės organizacijos gali, pavyzdžiui, sportininkus apgyvendinti savo patalpose, tarkime, sporto salėje. Negi tai normalu? Juk biudžetinei organizacijai remontas, darbo užmokesčiai ir kitos sąnaudos apmokamos iš biudžeto, į kurį mes mokame mokesčius. Ir tai nėra tik Visagino problema, tai yra visos Lietuvos viešbučių problema.
Kita problema, kad tikrintojų yra žymiai daugiau nei galinčių ir norinčių padėti, patarti. Be „Sodros“ ir Mokesčių inspekcijos, dar yra institucijos tikrinančios priešgaisrinę saugą, techninių ir statybos darbų eigą, maisto gamybos sąlygas ir daugelis kitų. Kartais susidaro įspūdis, jog inspektoriai nenori padėti vidutiniam verslui vystytis, o kartu ir šalyje susiformuoti stipriai viduriniai klasei, bet priešingai, jie nori arba iš mūsų, grubiai tariant, uždirbti, arba uždaryti. Manau, kad valdininkų ir tikrintojų nesumažėjo, nors norėtųsi.
- Visagine yra dar du viešbučiai, galbūt klientų srautas yra pakankamas, jei mieste veikia trys viešbučiai?
- Mes išgyvename iš patalpų nuomos: nuomojame patalpas įmonėms, kurios nori atidaryti savo atstovybes ar biurus ir naktiniam klubui. Tai ir yra pagrindinis mūsų verslo šaltinis. Manau, mūsų viešbutis netapo dar vienu pastatu – vaiduokliu tuščiais langais tik dėl savininko investicijų į šį verslą. Deja, apie pagrindinius kitų dviejų viešbučių pajamų šaltinius kalbėti negaliu, reikėtų klausti jų.
