Kas galėtų tapti lietuviškuoju R. Bransonu? Ar Lietuvoje turime talentų, kurie sugebėtų sukurti milijardinės vertės verslo imperiją? Apie tai savo mintimis dalijasi VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius.

- Ar būdami mažos šalies atstovais turime galimybę tapti pasaulyje žinomais milijardieriais? Ko mes galėtume išmokti iš R. Bransono?

- R. Bransonas yra ypatingas tuo, kad viską susikūrė ne tiek darbu, bet daugiau protu. Jo biografijoje „Loosing My Virginity“ (liet. „Mano nekaltybės praradimas“), kurioje buvo daugiau tiesos, o mažiau viešųjų ryšių, rašoma, kad jis sugebėdavo motyvuoti žmones, kurie buvo gabesni už jį.

R. Bransono filosofija ypatinga tuo, kad jis sugebėjo labai protingus žmones įdarbinti už labai konkurencingą atlygį, taip generuojant įmonei didžiules pajamas.

Antra, šis žmogus yra nepaprastai stipri rinkodaros mašina. Tereikia prisiminti, kaip jis, plaukdamas į Londoną, kad greičiau pasiektų krantą, artėjant prie uosto, iššoko iš jachtos. Arba jis puikiai išreklamavo savo paslaugas, kai buvo pristatomi skrydžiai iš britų salyno į JAV. Jis pats pirmas fotografavosi pro piloto langelį iškišęs galvą.

Jei klaustumėte, ar Lietuvoje yra tokių žmonių, atsakyčiau, kad taip. Turime labai stiprių žmonų. Yra ne vienas verslininkas, kuris sugeba tiek save, tiek savo verslą puikiai pozicionuoti.

- Ar sėkminga rinkodara ir yra sėkmingo verslo paslaptis?

- Rinkodara ir pardavimai yra vienas iš svarbiausių dalykų versle. Buvęs „General Electric“ vadovas Jackas Welchas yra pasakęs, kad, jei yra bent vienas darbuotojas, kad ir sandėlyje, kuris nepardavinėja jūsų įmonės paslaugų, atleiskite jį. Suprantama, kad kiekvienas turi gerai pardavinėti ir pristatyti įmonės prekes ir paslaugas, o geriausias pardavėjas turi būti generalinio direktoriaus vietoje.

- Verslumas yra įgytas ar įgimtas?

Dovydas Varkulevičius
- Žiūrint į R. Bransono pirmą verslą, kai jis iš močiutės pasiskolino pinigų, šis buvo nesėkmingas – jis „sudegino” visus pinigus ir dar gavo baudą iš vietinės mokesčių inspekcijos. Tai rodo, kad verslumas išmokstamas.

Tačiau išmokstamas labai skaudžia patirtimi. Skausmas yra būtinas verslininkui. Jei jis po pirmos nesėkmės nenuleidžia rankų, tai jis pasmerktas sėkmei.

Forbes“ yra padaręs JAV milijardierių statistikos apžvalgą ir paskaičiavo, kad vidutiniškai JAV milijardieriai yra bankrutavę 18 kartų. Bet kurioje verslo šakoje mes pamatysime, kad labai retai verslas prasideda nuo sėkmės. Dažniausiai prasideda nuo nesėkmių.

Sėkmingos įmonės būna tos, kurios leidžia savo darbuotojams eksperimentuoti ir leidžia mažas nesėkmes, kurios ištreniruoja darbuotojus.

- Tačiau Lietuvoje nesėkmė suprantama, kaip didžiausia nelaimė.

- Sutinku, kad Lietuvoje yra mitas, kad bankrotas yra gyvenimo pabaiga. Bet tas pats buvo prieš 20 metų manoma apie skyrybas.

Jei vienas verslas nepasisekė, nereiškia, kad nepasiseks ir kitas. Reikia tai priimti kaip labai gerą pamoką.

Reikia pasidžiaugti, kad jaunimas Lietuvoje tampa tolerantiškesnis nesėkmei. Supranta, kad nesėkmė – gera pamoka siekti naujų aukštumų. Todėl ir norėčiau verslininkams palinkėti užsispyrimo ir nepasiduoti.

- Kaip nepasiduodant uždirbti pirmą milijardą?

- Mūsų verslui reikėtų daugiau orientuotis į pridėtinės vertės kūrimą. Taip pat reikėtų siekti konkurencinio pranašumo. Japonų dar prieš krizę buvo paklausta, ar jie nebijo, kad amerikiečiai juos aplenks. Tuometinis Japonijos premjeras atsakė: „Nepralenks, nes mes bėgame į kitą pusę“. Reikia kurti tokius produktus, kurie būtų sunkiai imituojami.

- Lietuvoje nuolat pabrėžiama, kad sėkmę versle gali pasiekti tik orientuojantis į naujų, aukštomis technologijomis pagrįstų produktų ir paslaugų kūrimu. Tačiau R. Bransonas nieko naujo neišrado. Ar verslo sėkmę galima rasti ir tradicinėse verslo šakose?

Richardas Bransonas
- Aukštosios technologijos leidžia pasiekti konkurencinį pranašumą ir kurti didesnę pridėtinę vertę, bet ir tradicinis verslas gali būti išnaudotas.

Man labai patiko norvegų kompanijos pavyzdys, kai jie pakeitė tradicinį baldų verslo modelį: jie sukūrė savo detalių duomenų bazę, kurioje buvo milijonas dalių, ir kiekvienas architektas ar dizaineris internetu gali susikurti tokį baldą, kokio jam reikia. Tai tradicinė verslo šaka, bet kitoks modelis.

Niekas nesako, kad reikia bėgti nuo tradicinių verslų, bet juos galima pateikti taip, kad kitiems būtų sunku jį atkartoti.

- Ar įmanoma versle tapti sėkmingam neturint charizmos?

- Įmanoma. Amerikiečių knygoje „From Good to Great“ (liet. Nuo gero iki puikaus), kur kalbama apie ilgalaikį konkurencijos pranašumo kūrimą, sakoma, kad įmonėje svarbu turėti gerų vadovų, kurie ir neturi būti marketingo ar viešųjų ryšių ekspertai, bet geri vadybininkai.

- Ar matote Lietuvoje būsimų R. Bransonų?

- Iš jaunųjų verslininkų paminėčiau Jokūbą Laukaitį. Man jis primena jaunąjį R. Bransoną. Jokūbas tikrai bus žinomas verslininkas.

Reikėtų pastebėti, kad su viešaisiais ryšiais labai gerai dirba Ilja Laursas. Jis puikiai dirba tiek mentoriumi, tiek pranešėju, tiek savo organizacijai atstovauja.

„Forum One“ vyks birželio 1-2 dienomis Kaune, „Žalgirio“ arenoje. Forumo priešakyje – ilgai lauktas svečias Lietuvoje milijardierius „Virgin Group“ įkūrėjas seras R.Bransonas, Europos finansų ekspertas Bodo Schaferis, legendinės roko grupės „Scorpions“ lyderis Rudolfas Schenkeris, „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laurs ir žymiojo „Angry Birds“ žaidimo guru Peteris Vesterbacka.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (102)