Kai prašo tut.by, pasibaigus ažiotažui, dalis iš nedaugelio agentūrų užsidarė, bet eilės prie kitų baltarusiams ir toliau svarbių dalykų išliko. Kaip dabar vyksta verslas? Prie ko susidaro eilės? Kiek kainuoja pirma vieta prie Lietuvos ambasados dėl vizos?

Igoris – studentas, mokosi dieniniame kurse, turi tinklinio marketingo agentūrą, kuri oficialiai įregistruota. Šiuo metu tai vienintelė Minske oficiali agentūra, siūlanti baltarusiams pastovėti už juos eilėse. Ant skelbimo lentų prie ambasados matosi nuplėšti skelbimai, bet jų tekstus galima atkurti pagal frazių dalis. Igoris papasakojo, kad turi konkurentą – senelį su lazda, kuris gyvena netoli ambasados. Tiesa, paslaugas jis teikia savo iniciatyva. „Dar buvo viena studentė, ji netgi anksčiau už mane užsiregistravo, bet jau nebedirba“, – pasakojo Igoris.

Keista, bet problemos su valiuta šalyje tapo ne pajamų šaltiniu, o postūmiu idėjai, kadangi agentūra gaudavo mažai užsakymų dėl eilių prie valiutos keityklų. Todėl pasibaigus krizei, užsakymų nesumažėjo.

Karščiausias eilių sezonas – pavasario pabaiga (suprantama – atostogų metas) ir žiema (niekas nenori stovėti ir šalti). Dažniausiai prašo pastovėti eilėje prie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos ambasadų. Tiesa, buvo ir ekstravagantiškų prašymų: pavyzdžiui, pastovėti eilėje dėl baseino abonemento ir rugpjūtį – dėl dukters priėmimo į pirmą klasę. „Ten eilės nuo 12 val. nakties, tėvai keiksnojasi“, – aiškino Igoris. Pirmą užsakymą agentūra gavo dėl eilės prie Valstybinės kelių inspekcijos – stovėjo nuo 1 val. nakties iki 11 val. „Tada dar neturėjome automobilio, atėjome pėsčiomis, atstovėjome eilę, o paskui miegojome visą dieną. Mokėjo tada dar už valandas – po 22 tūkst. rublių (7 Lt) už valandą“, – sakė Igoris.

Agentūra dirba taip: „Registracijos langelis atsidaro 9 val. Ateiname 5 val. ryto, užimame eilę pirmame penketuke, klientas atvyksta 8.50 val., tada mes laisvi. Dieną dar užimame eilę dėl pasų išdavimo“, – pasakoja vaikinas. Už tokią paslaugą tenka pakloti 100 tūkst. rublių (31 Lt), jums bus išduotas kvitas. Profesionalius stovėtojus eilėse samdosi užsiėmę žmonės arba gyvenantys kituose miestuose, kurie negali atvykti anksti į ambasadą, dažnai – jauni žmonės, vyresnio amžiaus žmonės niekada nepageidauja tokios paslaugos.

Stovėjimas eilėse – ne silpniems asmenims. Reikia nusiteikti, kad skaudės nugarą, pagalvoti, kaip maitintis (susirasti artimiausią parduotuvę ar maitinimo įstaigą) arba strategiškai sočiai pavalgyti namuose prieš išvykstant. Taip pat reikia sugebėti bendrauti, mokėti susitarti. „Jei užimi eilę trims žmonėms, reikia ta paaiškinti už tavęs stovintiems žmonėms. Jei klientas vėluoja, reikia praleisti ir įspėti, kad praleidi už tris asmenis. Jei kas piktinasi, reikia mokėti atsakyti ir nebijoti“, – dalijasi savo darbo paslaptimis Igoris. Eilėje tenka stovėti ilgai, tad visi susigalvoja užsiėmimų: klausosi muzikos, naršo po internetą ar tiesiog porai valandų išeina, jei pavyksta susitarti su tuo, kas stovi toliau. „Pasitaiko, kad stovi nervingas vyriškis, pavyzdžiui, iš Mogiliavo, jis daug šauks ir plūsis“, – dalijasi įspūdžiais Igoris.

Nors darbas nėra rizikingas, įsimintinų atvejų nedaug pasitaiko, vienas įvyko neseniai: Stovėjau eilėje už keturis asmenis prie Lietuvos ambasados. Už manęs stovėjęs vyras artėjant jo eilei ėmė piktintis, šaukti, mane filmuoti. Jis iškvietė milicijos pareigūną, kad šis išsiaiškintų, už ką išrašinėju kvitukus. Atėjo milicininkas, pakalbėjau su juo 2 minutes, paaiškinau, kokie čia reikalai, kad yra tokia paslauga, kad mokami mokesčiai, parodžiau kvitus, jis man sako: „Tu ramiau su tokiais žmonėmis, juk jiems tenka ilgai stovėti.“ Ir išėjo.“

Yra ir romantiška istorija. Igoris papasakojo, kad jo pažįstamas stovėjo eilėje prie ambasados ir susipažino su mergina. Jie jau keturis mėnesius susitikinėja.

Apie užsakymų kiekį per dieną Igoris kukliai nutyli, tik sako, kad sezono įkarščiu tenka stovėti kasdien, užsakymų būna daug, o paslauga paklausi. Kaip sakoma, laikas – pinigai.