Ikiteisminį tyrimą atlikusi Vilniaus apylinkės prokuratūra nusprendė, kad baudžiamojon atsakomybėn dėl vertimosi finansine veikla neturint licencijos turi būti patraukti šiuo metu „Invaldoje“ dirbantis 31 metų Andrius Daukšas, bendrovės „Baltpool“ verslo linijos 36 metų vadovas Vaidotas Jonutis ir „Invaldos“ 35 metų vyr. finansininkas Raimondas Rajeckas.
Bylos duomenimis, „Finansų rizikos valdymas“ vadovai nuo 2004-ųjų rupgjūčio iki 2009-ųjų gruodžio 31-osios, neturėdami finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos veiklos licencijos vertėsi investicine veikla – sudarinėjo sandorius savo sąskaita už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, suteikdami technines galimybes tretiesiems asmenims sudaryti su bendrove sandorius.
Nustatyta, kad V. Jonutis bendrovei vadovavo nuo 2004-ųjų rugpjūčio iki 2008-ųjų balandžio, jo darbo metu „Finastos rizikos valdymas“ gavo daugiau kaip 5 mln. 371 tūkst. Lt pajamų.
Tuo metu jį pakeitęs ir iki 2009-ųjų birželio bendrovei vadovavęs A. Daukšas, pasak prokurorų, iš neteisėtos veiklos gavo daugiau kaip 5 mln. 965 tūkst. Lt pajamų.
Šiuo metu „Finansų rizikos valdymas“ vadovaujantis „Invaldos“ vyr. finansininkas R. Rajeckas kaltinamas už licencijuojamas paslaugas gavęs ne mažiau kaip 437 tūkst. Lt.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti finansų makleriai nepripažįsta kaltės – teisme jie pareiškė, kad nebuvo reikalinga licencija investicinei veiklai.
Tiesa, dar 2009-aisiais, kai Vertybinių popierių komisija (VPK) pripažino, jog „Finansų rizikos valdymas“ pažeidė įstatymus ir už tai buvo nubausta 4 tūkst. Lt bauda, bendrovės vadovai sutiko su pažeidimu. Būtent po šio VPK sprendimo įmonė nusprendė nebevykdyti investicinės veiklos.
Šiuo metu, pasak vadovo R. Rajecko, bendrovė realiai veiklos nevykdo, o tik laukia kelių sprendimų civilinėse bylose – kai pinigus skolingi asmenys padengs visus įsiskolinimus, įmonė greičiausiai bus likviduota.
Bylą nagrinėjant teisme kaltinamieji pripažino, kad bendrovė veiklą vykdė pasinaudodama finansų maklerių įmonės „Finasta“ techninėmis galimybėmis ir žmogiškaisiais ištekliais.
Dauguma sandorių buvo sudaryta su „Invalda“ grupės įmonėmis arba su jais susijusiais asmenimis.
„Finansų pasaulyje galima išsinuomoti prekybos sistemą, yra užsienio bankai, kurie sukuria tokias sistemas ir siūlo jas visiems įsigyti, todėl tie, kurie turi sistemas, turi turėti licencijas, nors finansinė paslauga yra laikoma investicine veikla, bet mes taikėme į išimtį, o ta išimtis leidžia sakyti, jog mes neužsiėmėme licencijuojamomis veiklomis“, – teisme aiškino V. Jonutis.
Tuo metu A. Daukšas tikino, kad finansų maklerio įmonės licencijos neturėjo, tačiau kaip fizinis asmuo jos ir negalėjo gauti licencijos, nes tai yra tiesiog neįmanoma.
„Kaltinime nurodyta, kad gavau apie šešis milijonus – tai ne aš, o „Finastos rizikos valdymas“ gavo šias pajamas, mano vienintelė nauda – 4 290 Lt darbo užmokestis“, – sakė jis.
A. Daukšas aiškino, kad vadovaudamas bendrovei buvo vienintelis darbuotojas, bendrovė klientams suteikdavo paskolas pagal pirkimo sandorius – skolindavo pinigus ir užstatu paimdavo vertybinius popierius.
„Tuo metu nebuvo jokių požymių tiek iš priežiūros institucijų, tiek iš rinkos, kad veiklai reikalinga licencija, ir pats Lietuvos bankas neturėjo vieningos nuomonės, kaip tai reikia traktuoti“, – A. Daukšas neslėpė, kad „Finasta“ buvo įkūrusi dukterinę bendrovę, nes siekė „išgryninti tam tikrą veiklą – piniginių lėšų skolinimą“.
Iš darbo A. Daukšas pasitraukė 2009-aisiais, kai „Invalda“ nusprendė parduoti „Finastos” grupę dabar jau bankrutuojančiam „Snoro“ bankui.
„Likau „Finastoje“, bankas tos įmonės nepirko, ji liko pas akcininką“, – kaltinamasis teigė, kad dirbdamas bendrovėje jau „užbaiginėjo senus sandorius, viskas vyko veiklos mažėjimo linkme“.
Kaltinamasis neslėpė, kad „Finasta“, kaip tarpininkas registruodavo sandorius.
„Ateina žmogus į „Finastą“, kurioje buvo pasirašęs investicinių paslaugų sutartį, ir jeigu jam reikia paskolos, „Finasta“ suformina pirkimo sandorio sutartį „Finansų rizikos valdymas“ vardu“, – aiškindamas darbo specifiką jis pažymėjo, kad jam tekdavo tik pasirašyti sutartis.
Kaltinamasis taip pat atkreipė dėmesį, kad nesutinka su VPK sprendimu, tačiau jo teismui neskundė – tuo metu jau nebuvo bendrovės direktorius.
„Vėliau bandžiau atnaujinti apskundimo terminą, tačiau teismas mano prašymo netenkino – man, kaip asmeniui, tas sprendimas tiesioginės įtakos baudžiamojoje byloje negali turėti“, – teismo argumentus aiškino jis.
Šiuo metu „Finansų rizikos valdymui“ vadovaujantis R. Rajeckas teisme tvirtino, kad sprendimą teismui neskųsti VPK nutarimo priėmė bendrovės akcininkas.
„Skirta bauda buvo nedidelė, o teisinės išlaidos, kurias reikėtų patirti per dvi instancijas, būtų brangiau kainavę, o tuo metu mąstymo, kad visa tai išsivystys į baudžiamąją bylą, nebuvo“, – sakė „Invaldos“ vyr. finansininkas.
R. Rajeckas taip pat įsitikinęs, kad bendrovei nereikėjo licencijos.
Šioje byloje prokurorai nusprendė, kad nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu turi būti pripažintas bendrovės klientas, sostinės verslininkas Raimundas Gudaitis. Jis teigia, kad dėl neteisėtos bendrovės veiklos patyrė materialinę žalą, kai sudarė finansinius investicinius sandorius.
Verslininkas teisme tikino, kad pradėjus kristi akcijų kursams laiku iš bendrovės negavo informacijos, todėl dėl drastiškai nuvertėjusių akcijų patyrė didžiulius nuostolius. Juos R. Gudaitis prašo priteisti iš kaltinamųjų.
Tiki darbuotojų sąžiningumu
„Invalda“ įsitikinusi, kad darbuotojai veikė sąžiningai ir pinigus skolino nepažeisdami įstatymų.
„Esame įsitikinę, kad visas šis procesas inicijuotas asmens, kuris nenori vykdyti įsipareigojimų „Finansų rizikos valdymui“ ir siekdamas išvengti prievolės grąžinti skolą pasitelkė teisinę sistemą ir inicijavo baudžiamąją bylą. Esame įsitikinę, kad „Invaldos“ grupės darbuotojai veikė sąžiningai ir jokių įstatymų nepažeidė “, - sakė „Invaldos“ prezidentas Dalius Kaziūnas.
Pasak jo, „Finansų rizikos valdymas“ tik skolino pinigus, o tokiai veiklai licencija nereikalinga.
