Ministrė pažadėjo sukurti 150 tūkst. darbo vietų

Šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo ministerija baigia ruošti užimtumo programą, kuria tikimasi iki 2020 m. užimtumo lygį (20-64 m. amžiaus grupėje) pakelti nuo 68,7 proc. iki 72,8 proc.

Kaip žada socialinių reikalų ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, įgyvendinus programą, bus sukurta 150 tūkst. darbo vietų.

Taip pat programa bus siekiama jaunimo, kuris nesimoko ir nedirba, skaičių sumažinti nuo 11,4 proc. (2012 m.) iki 6 proc. (2020 m.).

Ministrė pastebi, kad su didžiausiomis užimtumo problemomis susiduria Ignalinos ir Alytaus savivaldybės, kur nedarbo lygis siekia apie 20 proc. Mažiau nukentėję – Neringos, Trakų, Klaipėdos savivaldybės.

Kol kas ministrė konkrečių receptų, kaip bus kuriamos darbo vietos ir mažinamas nedarbas, pateikti negali. Programa su konkrečiomis priemonėmis Vyriausybei bus pateikta birželio mėnesį.

Tačiau jau spėta identifikuoti pagrindines problemas, leidžiančias nedarbui vešėti. Tai – darbo vietų nekuriantis verslo augimas, kvalifikacijos neatitikimas rinkos reikmėms, mažėjantys darbo jėgos ištekliai, integralumo stoka užimtumo politikoje.

Pagal šias kliūtis sukurtos keturios pagrindinės kryptys, kurios dominuos naujoje užimtumo programoje.

Vienas iš prioritetų – verslo plėtra ir darbo vietų kūrimo skatinimas. Skatinant šiuos veiksnius planuojamas sukurti 150 tūkst. darbo vietų iki 2020 m.

Taip pat bus bandoma didinti darbo kvalifikacijos atitikimą rinkos reikmėms. Planuojama, iki 2020 m. absolventų skaičių Darbo biržoje sumažinti nuo 7 tūkst. (2012 m.) iki 1,5 tūkst.

„Taip pat svarbu, išnaudoti esamą darbuotojų potencialą, užtikrinti jaunimo gerą perėjimą iš švietimo įstaigų į darbo rinką“, - kalbėjo ministrė.

Pasak jos, vienas iš programos tikslų – ilgalaikio nedarbo lygį per šešerius metus sumažinti nuo 6,8 proc. iki 4,5 proc.

Mykolo Romerio universiteto atstovas Vladimiras Gražulis taip pat pritaria, kad būtina kovoti su darbo jėgos kvalifikacijos neatitikimu su rinkos poreikiais.

„Susidarė pamokanti situacija, kai dėl kvalifikuotos jėgos trūkumo neužimamos laisvos darbo vietos. Trūksta rimtų pastangų bendradarbiavimo su socialiniais partneriais. Viena iš problemų – reikia pradėti kurti žmogiškų išteklių poreikį pagal situaciją, darbo rinkos stebėseną. Dėl žinių neatitikimo turime bedarbių įsitvirtinimo problemą, sunkią ir neišplėtotą konsultavimo sistemą“, - teigė jis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Vykdomosios direkcijos generalinis direktorius Gediminas Rainys pabrėžia, kad užimtumas yra vienas svarbiausių rodiklių, kalbant apie šalies ekonominę ateitį.

„Tai viena iš daugiausiai apmokestintų funkcijų. Šis rodiklis atspindi biudžeto surinkimą, ekonominę sėkmę. Čia galima pajusti ir dvigubą smūgį: jei žmogus dirba – jis yra mokesčių mokėtojas. Jei nedirba, tai ne tik nemoka mokesčių, bet dar ir tampa pašalpos gavėju“, - tvirtino konfederacijos atstovas.

Jis pabrėžė, kad didinant užimtumą labai svarbu ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbai, bet ir visos Vyriausybės dėmesys. Vienas iš svarbiausių faktorių, skatinančių užimtumą, - investicijos, kurios priklauso ir nuo kitų ministerijų darbo.