44 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų, kurie tyrimo metu gyveno su antrąja puse, nurodė, kad visus pinigus laiko bendrai ir kiekvienas pasiima tiek, kiek reikia.
„Turbūt yra sunku įsivaizduoti, ką reiškia pinigų dėjimas į bendrą krūvą, nes dauguma dirbančiųjų gauna atlyginimus į atskiras sąskaitas - bankuose atidaryta nedaug bendrų sąskaitų, kurias gali valdyti du asmenys. Manau, bendras pinigų tvarkymas yra menamas, greičiausiai jis suprantamas, kaip pasidalinimas įsipareigojimais, pasiskirstymas atsakomybėmis. Pavyzdžiui, vienas moka už komunalines paslaugas, būstą, kitas – už vaikų darželius ir mokslus, atideda taupymui ir perka maistą“, - svarsto „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Daugiau nei ketvirtadalis priklauso nuo antrosios pusės
Tyrimo duomenimis, dar 26 proc. respondentų yra priklausomi nuo antrosios pusės, nes už pinigus yra atsakingas vienas asmuo, kuris paskirsto pinigus.
O. Bložienė patvirtina, kad ir banko atliktos apklausos rodo, jog moterys dažniau būna atsakingos už didžiąją dalį poros pinigų.
„Tai atspindi Lietuvos realijas, kai namų ūkio finansininku yra moteris: dažniausiai buitis gula ant moterų pečių. Tačiau, kai 20 proc. moterų sako, jog valdo absoliučiai visą šeimos biudžetą, gali būti šioks toks signalas, kad kita pusė nenori prisiimti atsakomybės už finansų planavimą. Manau, kad visos atsakomybės prisiėmimas nėra pats geriausias dalykas, nes pasikeitus situacijai, pavyzdžiui, atsakingai pusei susirgus, išvažiavus į komandiruotę ar nelaimės atveju, kita pusė lieka finansiškai neraštinga“, - sako specialistė.
22 proc. respondentų nurodė, kad dalį pinigų laiko bendrai, o likusiais naudojasi atskirai – į „bendrą katilą“ visų pinigų nededa, nes pasilieka lėšų ir asmeninėms išlaidoms. Dar 9 proc. nurodė, kad kiekvienas iš sutuoktinių ar partnerių atskirai tvarko savo pinigus.
Vis daugiau moterų uždirba daugiau nei vyrai
„Šiuo atveju galima kalbėti apie tam tikrą lygiavertės partnerystės atvejį tarp sutuoktinių ar partnerių kuriant finansinius išteklius. Taigi šių porų vyrai lyg ir neatitinka tradicinio lyčių vaidmens stereotipo, kad vyras turi būti daugiausia uždirbančiu šeimos nariu – užtikrinti šeimos finansinį gerbūvį ir būti šeimos maitintoju“, - konstatuoja G. Žvaliauskas.
Tačiau tyrimo duomenimis, dauguma porų lygiaverčio indėlio į bendras pajamas neįneša: partnerio ar sutuoktinio indėlis į šeimos biudžetą yra didesnis nei paties respondento įvardino 53 proc. moterų ir 9 proc. vyrų. Ir atvirkščiai, 13 proc. moterų ir 51 proc. vyrų teigė, kad jų pačių indėlis į šeimos biudžetą yra didesnis nei jų antrųjų pusių.
„Šiose šeimose ar porose vyrų „šeimos maitintojų“ pozicija yra gerokai tvirtesnė nei moterų. O prie tokio vyrų statuso, ko gero, nemažai prisideda ir tarp abiejų lyčių egzistuojantis vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis, kuris yra nepalankus moterims“, - mano G. Žvaliauskas.
Analogiškos nuomonės laikosi ir O. Bložienė, kuri primena, kad vidutiniškai vyrų darbo užmokestis Lietuvoje yra didesnis, tačiau ji atkreipia dėmesį, kad palaipsniui vis daugėja moterų, uždirbančių daugiau nei vyrai.
„Nuo recesijos pradžios vyro ir moters darbo užmokesčių skirtumas mažėja, mes atrodome geriau nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai parodo, kad kai kuriuose namų ūkiuose moterų darbo užmokestis yra didesnis negu vyrų. Pirmiausia, to priežastimi yra recesijos metu nukentėjęs aukštas darbo užmokestis statybos, transporto ir kitose srityse, kuriose daugiausiai dirba vyrai. Kai kurie vyrai netgi neteko pajamų, kai moterų nedarbas yra kur kas mažesnis: moteris jeigu ir gauna mažesnį atlyginimą, jis yra stabilus, nes jų dauguma dirba valstybiniame sektoriuje“, - sako O.Bložienė.
Pasak jos, sunkmečiu taip pat padaugėjo atvejų, kai vyro pajamoms sumažėjus drastiškai, finansinį šeimos stabilumą moterys perėmė ant savo pečių, tačiau moterų atlyginimai ir toliau turėtų palaipsniui vytis, o kartais ir pralenkti vyrų algas.
„Moterys siekia karjeros, yra daugiau studenčių aukštosiose mokyklose, moterys užima vis daugiau vadovaujančių pozicijų, nors aukščiausių vadovių kol kas nėra labai daug. Žinoma, reikia nepamiršti, jog dažniausiai moterys renkasi stabilesnes pozicijas, o jų darbo užmokestį lemia motinystės atostogos ar nedarbingumo dienos dėl sergančių vaikų, tačiau kad moterų pozicijos ekonomikoje žymiai stiprėja galima pastebėti per pastaruosius metus“, - dėsto šeimos finansų ekspertė.
Dauguma mano, kad uždirbti turi abu
Tyrimo metu, paklausti, ar pritaria teiginiui „šeimos pajamas turėtų uždirbti ir vyras, ir moteris“, už šį teiginį pasisakė 73 proc. apklaustųjų. 5 proc. nurodė, kad mano priešingai, o 22 proc. atsakė, jog šiam teiginiui nei pritaria, nei nepritaria.
„Gyvenantys kartu mano, kad šeimos ar poros finansinio gerbūvio kaupimas yra pareiga, kuria turi dalintis ir vyrai, ir moterys, - apibendrina G. Žvaliauskas. - Vienam partneriui tinkamai aprūpinti šeimą be antrosios pusės indėlio, kai kuriose porose paprasčiausiai gali būti neįveikiama užduotis.“
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2013 m. sausį – vasarį Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos socialinių problemų stebėsena ISSP-LT“.
