„Lietuvoje lyg ir yra nemažai bedarbių, bet įmonės vis tiek nesuranda žmonių. Čia yra toks paradoksas. Arba dalis jų nenori dirbti, arba gyvena iš pašalpų sistemos, arba iš kažkokios nelegalios veiklos, arba yra visai kitokios kvalifikacijos nei verslas ieško“, – apie situaciją DELFI kalbėjo Vyriausybės darbo grupėje, analizuojančioje imigracijos situaciją, dalyvaujantis advokatas Ramūnas Petravičius.
Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje surengtame posėdyje verslininkai nurodė Lietuvoje nerandantys IT srities darbuotojų, vairuotojų, laivininkystės specialistų, taip pat ir kitų pramonės sričių darbuotojų. Verslas ketina valdžiai pasiūlyti konkrečius imigracijos tvarkos pakeitimus.
Pašnekovo nuomone, viena pagrindinių gerų darbuotojų trūkumo priežasčių – su ekonomika nesuderinta švietimo sistema, kuri ruošia ne tai, ko reikia.
„Paprastai kalbant ruošiama ne tai, ko reikia. Skaičiuojame, kad turime per 200 tūkst. bedarbių, bet mums vis tiek trūksta kvalifikuotų specialistų. Taigi valstybė turėtų mažiau finansuoti perteklines specialybes, tokias kaip vadybininkus, ekonomistus, teisininkus ar panašiai, o labiau finansuotų tai, ko verslui reikia. Iš to ir gimsta įvairiausi apribojimai, nes sakoma, kad turime didelį bedarbių skaičių, tai kodėl taip lengvai norime visus įsileisti“, – kalbėjo R. Petravičius.
Jo teigimu, reikia paprastinti ir greitinti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą.
„Kalbant apie leidimus gyventi, didžiausios problemos yra ilgos procedūros ir šeimos narių atsivežimas. Žinoma, išimtys yra aukštos kvalifikacijos darbuotojų šeimoms, bet visiems kitiems, jis yra labai apsunkintas. Jeigu darbuotojų trūkumo problema neišsprendžiama šalies viduje, reikėtų leisti darbdaviams įsivežti darbuotojus, paprastinti procedūras ir terminus. Kodėl Latvijoje laikiną leidimą gyventi išduoda per 5 dienas, o pas mus tai trunka 2-3 mėnesius. Tegul nustato didesnį mokestį už pagreitintą procedūrą, bet galbūt būtų norinčių per ją eiti“, – kalbėjo pašnekovas.
Taip pat jis svarsto apie socialinės paramos sistemos pertvarkymą.
„Jeigu pas mus yra bedarbių, bet jie nenori dirbti, galbūt jiems reikėtų peržiūrėti pašalpų sistemą, kad išmokas gautų tik tie, kurie jų verti. Galbūt tai labiau paskatintų ieškoti darbo“, – savo nuomonę išsakė advokatas.
Galima įvesti užsieniečių kvotas
„Tai yra situacija, kuri stabdo verslo plėtrą. Nepaisant to, kad sektoriuje dabar dirba 27 tūkst. žmonių, plėtra galėtų vykti ir toliau. Problemas kelia demografija, dėl kurios mažėja abiturientų, kitas dalykas – nuo 2005 m. IT studijų paklausa yra gerokai sumažėjusi. Tiesa, šiemet ketvirtadaliu daugiau abiturientų renkasi valstybinį brandos egzaminą. Žiūrint į ateitį, tai nuteikia pozityviai. Jeigu nebus kažkokių kliūčių, pavyzdžiui, valstybės finansuojamų vietų perskirstymo, tikimės, kad ateityje šių specialistų turėsime daugiau“, – DELFI sakė „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.
Tačiau reikia ir paprastesnių procedūrų norint atsivežti darbuotojus iš užsienio.
„Aukštųjų technologijų specialistų, dirbančiųjų inovacijų srityje, įdarbinimas turi būti kiek įmanoma supaprastintas. Tai tikrai ne tie žmonės, kurie yra vedami kriminalinio intereso ar turi kažkokių integracijos problemų. Tai yra mūsų konkurencingumo galimybė, jeigu pripažįstame, kad Lietuva nori būti globalios rinkos žaidėju, o ne uždara ir izoliuota ekonomika“, – kalbėjo jis.
Lietuvoje dirbančias įmones domina Baltarusijos ir kitų šalių, pavyzdžiui, Indijos IT specialistai.
„Mūsų įmonės domisi specialistais iš Baltarusijos, kurie geografiškai ir kultūriškai yra arti. Taip pat žinau, kad konkrečiuose projektuose dirba nemažai specialistų iš Indijos. Jie, pavyzdžiui, dirba bankų sektoriuje vykdomuose projektuose“, – sakė A. Plečkaitis.
Jo teigimu, dažniausiai IT specialistai atvažiuoja dirbti prie tam tikro projekto neilgam laikotarpiui, pavyzdžiui, 1,5 metų.
„Ragintume peržiūrėti įstatymus, pirmiausiai Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kad palengvintume verslui galimybę lanksčiai ir greitai esant poreikiui susirasti specialistą, jeigu neranda Lietuvoje ir kad ta procedūra neužtruktų pusę metų, nes tuomet būna arba nemaži nuostoliai, arba to projekto įmonė tiesiog atsisako“, – įmonių poziciją dėstė pašnekovas.
Pasak jo, labiausiai su darbuotojų trūkumo problema susiduria sudėtingus produktus rengiančios įmonės, pavyzdžiui, bankai.
„Jie čia negali rasti specialistų, kurie galėtų atlikti tokius diegimus, kokių jiems reikia. Taip pat specifinių kvalifikacijų reikalavimų turi užsienio investuotojų paslaugų centrai, pavyzdžiui, „Barclays“, kurie aptarnauja globalius klientus. Su šia problema susiduria ir eksportuoti siekiančios lietuviškos įmonės“, – kalbėjo A. Plečkaitis.
Pasak jo, Lietuva apskritai neminima tyrimuose apie europinę „Blue card“ sistemą (europinė sistema, leidžianti kvalifikuotiems darbuotojams atvykti iš ne Europos Sąjungos šalių narių – DELFI). Šiemet pasinaudodami ja į Lietuvą atvažiavo 11 žmonių, pernai per visus metus – apie 200.
„Tai rodo, kad Lietuva žiūri į tai, kaip į biurokratinį procesą, o ne kaip į būdą didinti konkurencingumą ir kurti inovacijas, turėti daugiau aukštos kvalifikacijos verslo Lietuvoje. Dabar mes turime tokią situaciją, kai gauti leidimą dirbti užtrunka dvi savaites, o laikiną leidimą gyventi – kelis mėnesius. Šis terminas turėtų būti vienodas ir niekas negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl yra toks skirtumas. Juk visos institucijos turi priėjimus prie visų duomenų bazių, aš manau, kad prievolė gauti leidimą laikinai gyventi apskritai yra perteklinė“, – dėstė „Infobalt“ inovacijų vadovas.
Pasak A. Plečkaičio, jeigu norima apsaugoti šalies darbo rinką, galima būtų numatyti darbuotojų iš užsienio kvotas.
„Jeigu saugome savo darbo rinką, žemos kvalifikacijos darbuotojų atveju tai galima suprasti, galima numatyti kvotas, kad per vienerius metus galima priimti ne daugiau nei tam tikras darbuotojų skaičius. Tačiau nereikėtų sukurti biurokratinių kliūčių, kurios įmonėms gaišina laiką ir atneša nuostolių“, – kalbėjo jis.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų gegužės 1 d. buvo registruota 213,4 tūkst. bedarbių. Per mėnesį bedarbių skaičius sumažėjo 16,9 tūkst. Darbo biržoje registruoti asmenys sudarė 11,5 proc. visų šalies darbingų gyventojų.
Tuo metu verslas skundžiasi nerandantis darbuotojų. Pavyzdžiui, pernai pramonėje laisvų darbo vietų skaičius išaugo 13 proc., o užimtųjų – tik 4 proc.
