Kredito unijos – tai sveikos, konkurencingos finansų rinkos pagrindas, ką įrodo ir praėjusios savaitės Lietuvos banko (LB) pateikti duomenys: komerciniai bankai švelnindami kreditavimo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui pagrindiniu argumentu, skatinančiu gerinti kreditavimo sąlygas, nurodo didėjančią nebankinių institucijų konkurenciją.
Principinga LB pozicija kredito unijų priežiūros reglamentavime, aktyvi kredito unijas vienijančių organizacijų veikla inicijuojant įvairias darbo grupes ir interesų atstovavimas įstatymų leidybos srityje, atvira ir sąžininga rinkodara bei informacijos apie kredito unijų veiklą sklaida – visa tai gerina konkurencinę aplinką Lietuvos kredito ir mokėjimų sektoriuje.
Finansų ministerijos veikla užtikrinant sklandžią finansų sektoriaus plėtrą ir efektyvų Europos Sąjungos lėšų panaudojimą taip pat glaudžiai susijusi ir su kredito unijų sektoriaus plėtra.
Vis dėlto, pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad to nepakanka ir kredito unijų sektorius pribrendo esminei restruktūrizacijai. Šiandien valstybė turi nuspręsti, kur dėti kablelį frazėje „gydyti negalima leisti bankrutuoti“.
Staigūs pokyčiai – įtampa rinkoje
Išaugus Lietuvos kredito unijų veiklos apimtims, tenka pripažinti, kad daugelio kredito unijų darbuotojų kvalifikacija tampa nepakankama efektyviam rizikų valdymui ir tam reikia skirti ypatingą dėmesį.
Vis dėlto didžiausia problema, su kuria šiandien susiduria unijos, yra itin staigūs veiklą reglamentuojančių tvarkų pokyčiai. Nesant atitinkamo pereinamojo, adaptacinio laikotarpio daugelio unijų balansinė būklė, įvertinta pagal naujas tvarkas, nebetenkintų minimalių jų veiklą reglamentuojančių reikalavimų.
Staigus veiklos reglamentavimo sugriežtinimas ir iš to sekantys įvairūs veiklos apribojimai kelia didelę įtampą kredito unijų sektoriuje.
Veiklą reglamentuojančių tvarkų pokyčiai atsirado dėl pozityvių tikslų – noro užkirsti kelią nesąžiningai ar net nusikalstamai veiklai bei siekio sukurti konkurencingą aplinką, kurioje kredito unijos galėtų stabiliai ir saugiai veikti, kur būtų valdomos veiklos rizikos ir veiktų efektyvus priežiūros mechanizmas.
Dabar gi atsitiko taip, kad nauji reikalavimai šalies unijoms yra gerokai griežtesni nei daugumoje Europos ir pasaulio valstybių, kur unijų sektorius užima gerokai didesnę bankinio sektoriaus dalį ir yra finansiškai stipresnis bei atsparesnis. Klausimas, ar Lietuvos kredito unijų atveju tai tikrai geriausias sprendimas.
Vien kosmetinis Kredito unijų ir Centrinės kredito unijos įstatymų pakeitimas norimo rezultato neduos.
Sektorius pribrendo esminiams pokyčiams
Be abejonės, Kredito unijų ir Centrinės kredito unijos įstatymus reikia keisti, tačiau vien to nepakaks – kredito unijų sektorius pribrendo esminiams pokyčiams.
Restruktūrizaciją galima atlikti tik iš esmės peržiūrint visus kredito unijų veiklą reglamentuojančius norminius aktus ir kartu su unijas atstovaujančiomis organizacijomis paruošiant nuoseklų pokyčių įgyvendinimo planą. Tokia nuosekliai sukurta ir palaipsniui įgyvendinama nauja sistema patenkintų tiek valstybės, kaip reguliatoriaus, tiek valstybės, kaip ekonominių procesų katalizatoriaus, tikslus.
Efektyviam sektoriaus restruktūrizacijos įgyvendinimui būtinas ilgas ir įtemptas visų suinteresuotų institucijų darbas. Ypač svarbu iš anksto sutarti dėl pertvarkos principų, paruošti numatomas priemones, atlikti šių priemonių įgyvendinimo poveikio vertinimą ir tik tada daryti pakeitimus.
Remiantis ekspertiniu vertinimu, rekomenduojama dvejopa pertvarka: dabartinės reglamentavimo sistemos keitimas ir esminis unijų savireguliacijos išplėtimas, perduodant dalį šiuo metu valstybės atliekamų funkcijų ir tuo pačiu atsakomybių unijų asocijuotoms struktūroms. Valstybės priežiūra reikalinga bet kuriuo atveju.
Pagrindas – unijų kapitalo stiprinimas
Pagrindinė dabartinės sistemos problema yra ta, kad unijoms trūksta kapitalo, o turimas kapitalas nėra tvarus. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, reikėtų pereiti nuo unijų kapitalo formavimo per narių pajinius įnašus, prie daug tvaresnio kapitalo formavimo rezervų ar nejudinamų kapitalo įrankių pagrindu.
Suprantama, kad tai negali įvykti staigiai, nes pagrindinis šaltinis šiems rezervams suformuoti yra pelnas – iki šiol unijos pelną daugiausia naudodavo savo pajininkams mokėdamos aukštas palūkanas už indėlius. Tačiau jeigu būtų priimti sprendimai dėl reikalavimų sukaupti tinkamus rezervus, unijos privalėtų persiorientuoti ir rasti kitų konkuravimo šaltinių, nei vien aukštos indėlių palūkanos.
Tos unijos, kurios nesugebės dirbti naujomis sąlygomis, kurioms trūks kompetencijos, finansų ar rizikų valdymo žinių, natūraliai jungsis prie stipresnių ir efektyviau valdomų – taip kredito unijų sektorius taps stabilesniu ir patikimesniu.
Efektyvus kapitalo tvarumo stiprinimas vykdomas ne vien reglamentavimo ir taisyklių nustatymo būdu, bet ir paremtas valstybinio skatinimo politika. Visų pirmas pelnas, skirtas kapitalo rezervams sukaupti, turėtų būti nepamokestinamas. Antra, turėtų būti panaikinti dirbtiniai apribojimai unijoms uždirbti papildomas pajamas. Trečia, pasitelkus sėkmingą Airijos pavyzdį bei suderinus su ES institucijomis, unijoms, kurios siekia reorganizuotis ar jungtis, turėtų būtų teikiama kapitalo pagalba – subordinuotos paskolos ar obligacijų išpirkimas.
Daugiau galių ir atsakomybės LCKU
Vykdant perėjimo prie tvaraus kapitalo planą, labai svarbus tampa unijų savireguliacijos mechanizmas. Pastaruoju metu vis dažniau linkstama prie nuomonės, kad Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) turėtų jungti visas unijas ir perimti kai kurias, šiuo metu valstybei priklausančias, funkcijas. Tarkime, unijų steigimas, vadovų ir darbuotojų licencijavimas dabar yra Lietuvos banko atsakomybės sritys, tačiau LCKU galėtų atlikti visą paruošiamąjį darbą ir tokiu būdu garantuoti sektoriaus profesionalumo didinimą.
Unijų veiklos viešinimas, kurį šiuo metu bandoma įgyvendinti, turėtų tapti pagrindinių unijų veiklos reklamos įrankiu, o LCKU vykdomas unijų reitingavimas ilgainiui tapti pagrindiniu kriterijumi taikant skirtingą darbo su valstybinėmis institucijomis praktiką. Pavyzdžiui, tik tam tikrą reitingą turinčios unijos galėtų aptarnauti valstybines įmones, nuo reitingo priklausytų ir unijos mokamas indėlių draudimo procentas.
LCKU turėtų rasti būdų, kaip užtikrinti, kad paskolų išdavimo, skolininkų būklės vertinimo, turto vertinimo bei vidaus audito procedūros būtų atliekamos pagal centralizuotas tvarkas ir eliminuojant šių tvarkų apėjimo galimybes. Tokių procedūrų įdiegimas, jas užtikrinant programiniu būdu, ateityje įgalintų išvengti tokių piktnaudžiavimo atvejų, kurių pasėkoje įvyko Nacionalinės kredito unijos ir kitų unijų bankrotai.
Unijų sektorius Lietuvoje turi labai didelį potencialą, todėl manome, kad protingai reglamentuojamas bei atsakingai save reguliuojantis, jis galėtų pilnai užpildyti taip šiuo metu šalyje trūkstamą bankinių paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui nišą, paskatinti ekonomikos augimą bei užtikrinti verslumo skatinimą.
Pastaruoju metu kredito unijų sektoriui reikia ypatingo dėmesio ir kompleksinio valstybės institucijų požiūrio – vien draudimai ir veiklos griežtinimas neduos laukiamo rezultato.
Norėdami atkreipti valstybės institucijų dėmesį į siūlomo sprendimo apimtį, pateikiame siūlomų priemonių santrauką.
DABARTINĖS SISTEMOS KEITIMAS:
KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMO PAKEITIMAS:
PRIARTINIMAS PRIE BANKŲ REIKALAVIMŲ - SUPAPRASTINTAS BAZELIS:
PAGRINDINIS KAPITALAS – MAŽIAUSIAI 6 % NUO TURTO IR NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲ, ĮVERTINTŲ PAGAL RIZIKĄ, SUMOS:
Privalomas rezervas arba rezervinis kapitalas;
Atsargos kapitalas;
Atidėjiniai bendrai Unijos rizikai;
Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);
PAPILDOMAS KAPITALAS – KARTU SU PARGINDINIU KAPITLU MAŽIAUSIAI 13 % NUO TURTO IR NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲ, ĮVERTINTŲ PAGAL RIZIKĄ, SUMOS:
Daugiau kaip 2 metų nejudinamas pajinis kapitalas – pajinis kapitalas, iki kurio galimo grąžinimo likę daugiau negu 2 metai; paskolų atveju – 7% nuo paskolos, iki kurios gražinimo liko daugiau negu 2 metai, dydžio;
Kapitalo priemonės (obligacijos) – jeigu iki jų išpirkimo liko daugiau kaip 2 metai;
Subordinuotos paskolos;
Einamųjų metų pelnas;
ATSARGOS KAPITALAS – KINTAMAS %, PRIKLAUSANTIS NUO AUGIMO IR KONCENTRACIJOS RIZIKOS VEIKSNIŲ;
Papildomas pajinis kapitalas; paskolų atveju - 3% nuo visos paskolos dydžio ir skirtumas iki 10 procentų paskolos, iki kurios grąžinimo liko mažiau negu 2 metai;
Kiti rezervai;
KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO PAKEITIMAS
I GRUPĖ (RIZIKA – 0 %) PAPILDOMA:
Atsargos rezervo lėšos laikomos Lietuvos Banke;
Lėšos laikomos stabilizacijos fonde;
IV GRUPĖ (RIZIKA – 70 %) PAPILDOMA:
Paskolos, suteiktos SVV finansuoti (remiantis Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (COM(2011)0452 – C7-0417/2011 – 2011/0202(COD);
STABILIZACIJOS FONDO DARBO PRINCIPŲ KEITIMAS;
STABILIZACIJOS FONDAS ATSKIRIAMAS NUO LCKU BALANSO;
STABILIZACIJOS FONDO VALDYBA SUFORMUOJAMA IŠ:
Lietuvos banko atstovas;
Finansų ministerijos atstovas;
Indėlių draudimo fondo atstovas;
Nepriklausomas ekspertas
ALKU/LCKU atstovas – fondo administratorius
AIŠKIAI APIBRĖŽIAMI STABILIZACIJOS FONDO PANAUDOJIMO KRITERIJAI:
Subordinuotos paskolos/kapitalo įnašai kapitalo stiprinimui besijungiančioms unijoms;
Subordinuotos paskolos/kapitalo įnašai kapitalo stiprinimui unijai, pateikusiai priimtiną kitos unijos gelbėjimo/aktyvų ir įsipareigojimų perėmimo planą;
Likvidumo palaikymo paskolos užtikrintos aktyvais;
KAPITALO STIPRINIMO MOTYVACIJA
Pelno ir kitų rezervų formavimo motyvacija – 0 % pelno mokesčio tarifas pelną perkeliant į rezervus
Subordinuota paskola iš LCKU unijomis, kurios nusprendžia jungtis ar unijai, gelbėjančiai kitas unijas;
ĮSTATYMINIAI KAPITALO REGLAMENTAVIMO PAKEITIMAI
Įstatymiškai turi būti užtikrinta, kad nuosavų lėšų priemonėms būtų taikomas papildomas nuostolių padengimo mechanizmas – t.y. įstaigai praradus gyvybingumą, įstaiga turėtų turėti galimybę visas papildomas 1 ir 2 lygio priemones visiškai ir visam laikui nurašyti arba konvertuoti į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą. Šie teisės aktai būtų dalis reikalavimų, susijusių su kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimu ir pertvarkymu.
PALAIKOMIEJI KAPITALO DIDINIMO IR STABILUMĄ SKATINANTYS VEIKSMAI
REGIONINIO UNIJOS VEIKLOS APRIBOJIMO PANAIKINIMAS
Padidina unijų galimybę uždirbti pelną – reikalinga unijų pagrindiniam kapitalui didinti;
Padidina unijų galimybę pritraukti papildomą kapitalą;
Suteikia galimybę spręsti probleminės unijos gelbėjimo klausimą prijungiant ją prie stipresnės;
GALMYBĖS TEIKTI PASLAUGAS VISIEMS RINKOS DALYVIAMS
Padidina unijų galimybę uždirbti pelną – reikalinga unijų pagrindiniam kapitalui didinti;
NEPAGRĮSTO RIBOJIMO SKOLINTI SVV PANAIKINIMAS – TAME TARPE LEIDIMAS TURĖTI NARIUS – VIDUTINIO DYDŽIO ĮMONES
EP rezoliucijos įgyvendinimas;
Realus gyventojų užimtumo skatinimas;
Padidina unijų galimybę uždirbti pelną – reikalinga unijų pagrindiniam kapitalui didinti;
NAUJOS PASKOLŲ GRUPAVIMO TAISYKLĖS
Dabartinės taisyklės neatspindi realios unijų finansinės padėties;
Leistų aiškiai nustatyti tikrąjį unijų kapitalo poreikį
MAKSIMALIOS PASKOLOS ABSOLIUTAUS DYDŽIO PANAIKINIMAS
Laikinas apribojimas, kuris neatitinka rinkos sąlygų;
Galėtų būti panaikintas įvedus visus čia aprašomus pakeitimus.