Tyrimo metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ar jie arba jų šeimos nariai pernai naudojosi bent vienu iš nelegalių pajamų gavimo būdų, t.y. diro neoficialiai, dalį pajamų gavo „vokelyje“.
5 proc. respondentų pažymėjo, kad dirbo samdomą darbą neoficialiai, o 8 proc., kad gavo dalį pajamų „vokelyje“. Dar 9 proc. apklaustųjų nurodė, kad naudojosi abiemis nelegalių pajamų šaltiniais.
Mano, kad dalis neprisipažino
„LLRI tyrimas rodo, kad šešėlinė ekonomika išplitusi ne tik akcizais apmokestinamų prekių segmente, didelę dalį Lietuvos šešėlinės ekonomikos sudaro darbo rinkos šešėlis. Tikėtina, kad reali šešėlyje dirbančių gyventojų dalis Lietuvoje buvo dar didesnė, nes ne visi respondentai išdrįso prisipažinti“, - mano Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas.
Institutas, skaičiuodamas šešėlio dalį darbo santykiuose, naudojo ne tik gyventojų apklausos duomenis, bet ir statistinių duomenų analizę ir ekonometrinį modeliavimą.
Gyventojų nuomone, dažniausiai žmonės į šešėlinę ekonomiką įsitraukia dėl finansinės nelegalaus darbo ir „vokelių“ naudos. Net 62 proc. nurodė, kad svarbiausia priežastis yra ta, jog nelegaliai „į rankas“ gaunama alga yra didesnė, nei gaunant pajamas legaliai. Dar 52 proc. nurodė, kad sunku rasti legalų darbą.
Taip pat gyventojai nurodė, kad renkasi dirbti nelegaliai, nes nenori prarasti socialinės paramos, taip mano 43 proc. respondentų.
LLRI primena, kad bendra valstybės paramos suma 2005-2008 m. kasmet sudariusi apie 400 mln. Lt vėliau ėmė augti. 2010-2012 m. kasmet socialinei pašalpai, nedarbo išmokoms ir kompensacijoms Lietuvoje išleidžiama daugiau nei 1 mlrd. Lt.
Dar 35 proc. apklaustųjų nurodė, kad nemato tiesioginės mokesčių mokėjimo naudos, 27 proc. vengia įsipareigojimų, kurie būtų numatyti legalioje darbo sutartyje.
Lietuvos šešėlinė ekonomika - kaip Estijoje
Tyrimo duomenimis, visos šešėlinės ekonomikos dalis BVP sparčiai augo nuo 2008 m. ir 2010 m. siekė 28 proc. šalies BVP. Per 2011 ir 2012 m. šešėlinės ekonomikos dalis nežymiai sumažėjo iki 27 proc., o šiemet jis siekia 26 proc.
LLRI vadovaujasi ir profesoriaus Austrijos Linco Johanneso Keplerio universiteto profesoriaus Friedricho Schneiderio skaičiavimais, besiskiriančiais nuo LLRI modelio. Jo duomenimis 2003 m. Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudarė 32 proc., o 2009 m. - 29 proc. Prasidėjus ekonomikos krizei ji išaugo iki 30 proc. 2010 m., o iki šių metų sumažėjo iki 28 proc.
Profesoriaus skaičiavimais, šiemet tokia pat šešėlinės ekonomikos dalis buvo Estijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje (28 proc.), o didesnė tik Bulgarijoje (31 proc.). Latvijoje ji siekė 26 proc.
Paklausti, kodėl Latvijoje šešėlinės ekonomikos dydis yra mažesnis nei Lietuvoje ir Estijoje, LLRI vadovas Žilvinas Šilėnas sakė, jog greičiausiai vienas iš Linco profesoriaus skaičiavimuose naudotų skaičių buvo geresnis.
„Ir vėlgi, čia tokie maži, per vieną procentinį punktą skirtumai, manyčiau, jų nereikia per daug sureikšminti tokiame nuasmenintame tyrime, kuri daro Schneideris“, - dėstė Ž. Šilėnas.
Atitinkamai, Europos Sąjungos šešėlinės ekonomikos vidurkis pagal Linco profesorių siekė 19 proc. Mažiausia šešėlinės ekonomikos dalis buvo Liuksemburge ir Austrijoje (po 8 proc.) bei Šveicarijoje (7 proc.).
Viena pagrindinių šešėlinės ekonomikos dalių – nelegalus darbas arba dalis algos „vokelyje“.
„Reikia atsiminti ir tą pačią Schneiderio mintį, kad nauda bus tik tada, jeigu tie žmonės (dirbantys šešėlinėje ekonomikoje – DELFI) pereis į legalią veiklą. Jeigu taip sakant, krūvą kokių nors valytojų mes suimsime ir paskirsime joms baudas, nuo to ekonominė situacija tikrai nepagerės“, - sakė Ž. Šilėnas, priminęs, jog svarbu yra mažinti darbo jėgos apmokestinimą, didinti darbo santykių lankstumą.
LLRI duomenimis, 2011 m. darbo rinkos šešėlis sudarė apie 25 proc., tačiau tam įtakos turėjo neigiamas BVP augimas. Prognozuojama, kad šiemet šešėlinė darbo rinkos ekonomika turėtų augti, nebent šalyje prasidėtų spartus ekonomikos, kurio LLRI neprognozuoja.
Tyrimas „Lietuvos šešėlinė ekonomika“ yra vykdomas periodiškai.
