Kas yra virtualių sąskaitų sistema?
Valstybinių pensijų sistemos, paremtos virtualiomis sąskaitomis (angl. Notional Defined Contribution), pirmiausia buvo įdiegtos Italijoje dar 1995 m. Nuo jos įdiegimo pradžios praėjus daugiau nei penkiolikai metų, VSS pagrįstos pensijų sistemos tapo beveik madingu dalyku diskutuojant apie valstybinių pensijų pertvarką.
Virtualiomis sąskaitomis grįsta sistema – tai valstybinė pensijų sistema, iš esmės veikianti „Sodros“ principu arba paremta einamosiomis įmokomis. Kitaip tariant, kiekvienam dirbančiajam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, sukuriamos virtualios asmeninės sąskaitos, kuriose kiekvieno dirbančiojo įmokos yra įskaitomos iki kol jis sulauks pensijos. Be to, šiose sąskaitose apskaitomos įmokos yra indeksuojamos – tai generuoja „grąžą“, kuri turėtų tiesiogiai koreliuoti su šalies ekonomikos rodikliais. Sulaukus pensinio amžiaus, sukauptas virtualus kapitalas konvertuojamas į pensiją, multiplikuojant akumuliuotą kapitalą iš nuo tam tikro amžiaus priklausančių anuiteto koeficientų, sukurtų pagal tą patį privačioms pensijoms taikomą aktuarinį principą.
VSS privalumai
Vertinant iš aktuarinio kapitalo pozicijos, kiekvienais metais visi dirbantieji gauna vienodo dydžio įmokų grąžą, nors grąžos rodikliai gali svyruoti metai iš metų. Tai reiškia, kad virtualiomis sąskaitomis grįsta pensijų sistema neturėtų išskirti tam tikrų kategorijų dirbančiųjų ar tam tikrų profesijų atstovų, kaip neretai yra daroma tradicinėse, panašiose į „Sodrą“ sistemose. Be to, VSS grąžina kaupėjams tai, ką jie yra įnešę į savo kaupiamąsias sąskaitas, įskaičiuojant ir sukauptą grąžą. Tai iš esmės sukuria iliuziją, kad VSS gali būti pamatuota alternatyva kaupimui.
Taip pat virtualių sąskaitų sistema skatina kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje. Tai yra todėl, kad vėlesnis išėjimas į pensiją reiškia virtualios pensijos santaupų multiplikavimą iš aukštesnio anuitetinio koeficiento, kuris įtraukia trumpesnę gyvenimo trukmę, kol naujos įmokos bus įskaitomos į kaupėjo sąskaitą kartu su praeities įmokų grąža. Iš esmės tai reiškia, kad kuo ilgiau žmogus dirbs, tuo didesnė bus jo pensija.
Ir galiausiai – paskutinis pliusas iš esmės, visi išvardinti VSS sistemos privalumai yra pasiekiami be būtinybės sukaupti papildomą finansinį rezervą pereinamajam laikotarpiui papildomai. Kas yra būdinga, pavyzdžiui, pereinant prie kaupiamosios sistemos. Tačiau, visgi pati savaime VSS didesnio pensijų tvarumo nesukuria, o esminiai VSS pranašumai – tokie, kaip universalumas, automatinis savireguliacijos mechanizmas bei daugelis kitų – gali būti pritaikyti ir „Sodrai“, tačiau tam amžinai pritrūksta politinės valios. Ar atsiras politinė valia sukurti tvaraus dizaino VSS – visai nėra aiškus ir savaime suprantamas dalykas
VSS trūkumai
Vienas iš sistemos trūkumų – teoriniame VSS modelyje numatoma, kad į galutinės pensijos skaičiavimą vienodomis dalimis įtraukiami visi per darbingą laikotarpį gauti atlyginimai. Tai reiškia, kad karjeros pradžioje gauti mažesni atlyginimai ar netikėti pajamų nuosmukiai tam tikrais laikotarpiais neigiamai paveikia būsimas pensijas. Todėl virtualiomis sąskaitomis grįsta pensijų sistema nėra tokia dosni kaip „Sodros“ sistema, o tai gali paskatinti dirbančiųjų nerimą dėl ateities pensijų adekvatumo. Ypatingai įvertinus tai, kad dažniausiai „Sodros“ tipo pensijų sistemose pensijų skaičiavimai yra grindžiami sėkmingiausias gyvenimo karjeros etapais.
Be to, automatinis socialinių įmokų pajamoms VSS skiriamų išlaidų koregavimas yra vykdomas atsižvelgiant į demografines ir ekonomines kiekvieno dirbančiojo rizikas, kas nebuvo daroma „Sodros“ pensijų sistemoje. Tačiau tai nebūtinai yra efektyvu, žvelgiant iš draudimo teorijos pozicijos.
Skaidrumas, kuris yra viena pagrindinių VSS stiprybių – įmokas mokantis dirbantysis gali stebėti įmokų kaupimąsi savo pensijų sąskaitoje, neatskiriamas nuo keleto akivaizdžių trūkumų. Blogėjanti šalies finansinė ar ekonominė padėtis tiesiogiai atsispindi virtualioje sąskaitoje. Įmokos nemažėja, tačiau sukaupiama mažiau. Vienas galimų sprendimų – taškų sistemos įvedimas. Tačiau šiuo atveju nukentėtų skaidrumas.
Patvirtinus fiksuotą įmokų dydį, vadinamasis pensijų pakeičiamumo rodiklis tampa neapibrėžtas, kadangi jis itin priklauso nuo ateities pajamų lygio ir šalies demografinės padėties vystymosi. Pensijos jau nepriklausys nuo politinės valios. Tačiau de facto politikai gali manipuliuoti virtualiam kapitalui priskaitomos grąžos norma – kodėl gi jos nepadidinus prieš rinkimus, kai „virtuali grąža“ ir dabarties politikams nieko nekainuoja.
Virtualios sąskaitos – nėra alternatyva kaupimui
VSS sistema dažnai lyginama su kaupiamąją pensijų sistema. Tačiau tai yra du skirtingi dalykai. VSS ir „Sodros“ pensijų sistemos tarpusavyje dalijasi svarbiausiomis einamųjų įmokų sistemos ypatybėmis – VSS neakumuliuoja su kapitalu susietų santaupų, kas gali paskatinti kapitalo rinkos vystymąsi, investicijas ir, atitinkamai, rinkos augimą. Todėl VSS negali būti laikoma kaupiamosios sistemos alternatyva. Taip pat VSS „suasmenina“ kiekvieno dalyvio riziką, kas yra daroma ir kaupiamosios sistemos atveju, o tai dažniausiai yra priskiriama prie didžiausių pastarosios minusų. Tačiau galimybių diversifikuoti šią riziką nebelieka, nes tik per finansų rinkų mechanizmą įmanoma tą padaryti optimaliu būdu.
VSS yra daugiau apskaitinės priemonės, turinčios tam tikrų „gerųjų“ savybių, kurias galima, tačiau tai nebūtinai bus politiškai lengva, įdiegti ir į tradicines einamosiomis įmokomis grįstas pensijų sistemas. VSS gali užtikrinti didesnį skaidrumą ir patikimumą, kadangi kai kurios savybės geriau veikia VSS negu tradicinėse einamosiomis įmokomis grįstose pensijų sistemose. Tačiau tai daugiau tvaraus sistemos dizaino, kuris aktualus įgyvendinant ir virtualių sąskaitų, ir „Sodros“ tipo pensijų sistemas. Taip pat nemažai mokslininkų įrodo, kad tam tikromis sąlygomis VSS ir einamųjų mokėjimų pensijų sistemos yra matematiškai ekvivalenčios ir neturi reikšmingų pranašumų viena prieš kitą.