Naujausia 130-ies didžiųjų įmonių apklausa parodė, kad 84 proc. įmonių nori įsivesti eurą. Kiek daugiau nei pusė didžiųjų gamintojų nori bendrąją valiutą turėti kaip įmanoma greičiau – 2015 metais, maždaug 45 proc. prie euro zonos nori jungtis tik tuomet, kai skolų audros Europoje jau bus nurimusios. Veik kas dešimtas atsisakyti lito nenori. Euroskeptikų abejones augina ir nežinia, kiek kainuotų Lietuvos dalyvavimas euro zonoje.
Dalyvavimas Europos Stabilumo mechanizme
Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad Lietuvos įnašas įvedus eurą siektų 0,32 proc. bendros ESM kapitalizacijos (kuri siekia 700 mlrd. EUR) arba 7,7 mlrd. litų per 5 metus. Tik penkiolika procentų jų reiktų įnešti grynaisiais, likusią dalį reikėtų garantuoti viešuosiuose finansuose. Taigi, jeigu padėtis finansų rinkose nepablogės, Lietuvos įnašas grynaisiais į ESM per metus siektų 232 mln. litų. Bet Lietuvai dar gali būti pritaikyta atskira nuolaida, nes mūsų BVP nesiekia 75 proc. ES BVP vidurkio vienam gyventojui. Vadinasi, Lietuvos indėlis neturėtų būti didesnis nei 200 mln. litų per metus grynaisiais.
Kiek įmonės išloštų? Be augsiančio eksporto, patrauklumo užsienio investicijoms, kurios atneštų gerokai daugiau naudos, per metus įmonės sutaupytų iki 100 mln. litų transakcijų kaštų. Dalis šių lėšų atitektų investicijoms arba algų darbuotojams didinimui, parodė apklausa.
Tuo pačiu Lietuva įgytų galimybę skolintis iš ESM kur kas mažesnėmis palūkanomis, jeigu to prireiktų. Tiesa, galimybė gauti paskolas lengvatinėmis palūkanomis Lietuva gauti tik tuo atveju, jeigu įsipareigotų vykdyti griežtas struktūrines reformas. Kaip parodo praktika, tokių reformų vykdymas ekonomikai yra itin skausmingas.
Infliacija – nežymi
Dauguma gamintojų tvirtina, kad euro įvedimas kainų savaime neišaugins. Galimas tik 0,2 proc. infliacijos paspartėjimas – dėl kainų apvalinimo veiksnio ir vienkartinių išlaidų apskaitos sistemų keitimui. Tačiau tokiomis galimybės piktnaudžiauti verslininkai per daug negalės – tą pajutę pirkėjai tiesiog stabdys vartojimą. Kad kainų augimas – labiau psichologinis aspektas, parodo ir tai, jog Estijoje infliacija po euro įvedimo augo lėčiau nei Lietuvoje.
Euro įvedimas gali kiek išauginti algas – jos galėtų didėti nežymiai dėl to paties apvalinimo. Tačiau pramonėje darbo užmokestis neišvengiamai didės ir be euro įvedimo – dėl itin didelio kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, dėl ko prasidės darbuotojų perviliojimai.
Ilguoju laikotarpiu euro įvedimas turėtų padidinti Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms, pagyvinti prekybą, auginti eksportą, tuo pačiu – lūkesčius, atlyginimus ir visą ekonomiką. Dalyvavimo euro zonoje kainą gali išauginti tik dar didesnis nestabilumas ir negebėjimas tvarkytis su skolų krize.