„Apklausa rodo, kad prisijungimas prie euro esminės įtakos produkcijos kainoms neturės. Galimas tik 0,2 proc. infliacijos paspartėjimas dėl vienkartinių išlaidų apskaitos sistemų keitimui ir apvalinimo efektas. Didžiausią įtaką vis tiek turėtų ne euro įvedimas, o pasaulinės žaliavų ir energetikos išteklių kainos“, – pristatydamas apklausą kalbėjo LPK prezidentas Robertas Dargis.
Renginyje dalyvavusi DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka sakė, kad dažnai gyventojai psichologiškai fiksuoja didesnę infliaciją, nes mato, kad padidėjo kavos puodelio ar metro bilieto kaina.
„Aš turiu pavyzdį, kaip buvo apvalinama. Pavyzdžiui, Italijoje dviejuose skirtinguose miestuose buvo neapvalinamas įkainis už važiavimą metro. Vienoje vietoje bilietas kainavo 67 euro centus, kitoje – 80 centų. Galiausiai buvo apsispręsta apsistoti ties 80 centų, nes 67 centai buvo labai nepatogu vartotojams ir jie patys prašė suapvalinti, nes buvo neįmanoma tų centų sukrapštyti. Taigi apvalinimo efektas įvyko“, – DELFI kalbėjo ji.
Kainos dažniausiai apvalinamos įvairiuose pardavimų automatuose, kurie parduoda cigaretes, obuolius ar kavą.
„Ten apvalinimas vyksta, nes tiesiog neįmanoma kiekvieną kartą atsiskaityti labai smulkiais pinigais“, - kalbėjo J. Rojaka.
Tačiau analitikė pabrėžė, kad toks apvalinimas labiausiai jausis mikro lygyje, bet jis galutinės infliacijos nelems.
„Mikro lygis psichologiškai palieka tokį įspaudą, tačiau bendras efektas nebūtų didelis ir daugelis įmonių net sumažina kainas. Čia mes labiau kalbame apie techniką, didesnius pirkinius, kuriuos perkame kartą per metus. Tokiu atveju sutaupyta suma būtų didesnė ir padengtų mažesnių pirkinių išlaidas“, – sakė J. Rojaka.
Valiutos keitimui per metus išleidžiam apie 200 mln.Lt
LPK apklausos duomenimis, 84 proc. verslo atstovų pritaria euro įvedimui, o trys ketvirtadaliai įmonių yra įsitikinusios, kad šis sprendimas produkcijos kainos nepakeis. 79 proc. respondentų mano, kad euras verslui ir šaliai atneš daugiau naudos nei žalos.
Lito į eurą keisti nenorėtų 13 proc. įmonių.
51 proc. norėtų tai padaryti artimiausiu metu – 2015 m., 45 proc. linkę luktelėti palankiausio momento, kai bus pažabota euro zonps skolų krizė, 4 proc. euro norėtų 2016 m.
Apklausus 130 didžiausių pramonės įmonių paaiškėjo, kad 53 proc. Jų mano, jog sąnaudos dėl euro nedidės, 33 proc. Įsitikinę, kad didės, o 13 proc. laukia mažėjimo.
68 proc. įmonių sako, kad atlyginimai dėl euro nedidės, 32 proc. mano, kad jie augs.
LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas skaičiuoja, kad didžiulę naudą patirs įmonės dėl išnyksiančių pinigų keitimo sąnaudų. Skaičiuojama, kad verslas per metus tam išleisdavo apie 100 mln. Lt.
„Tuos pinigus verslas galės skirti investicijoms arba darbo užmokesčio didinimui“, – sakė jis.
Dar viena nauda, kurios galima tikėtis – galimybė gauti lengvatines paskolas iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) tuo atveju, jei Lietuvą vėl užkluptų krizė.
Tuo metu J. Rojaka skaičiuoja, kad gyventojai per metus sutaupytų 40 mln. Lt valiutos keitimo išlaidų, o kartu su įmonėmis ši suma galėtų siekti apie 200 mln. Lt.
Lietuva – euro sužadėtinė
Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuva jau yra susižadėjusi su euru. 72 proc. namų ūkių paskolų paimta eurais, 27,2 proc. - litais.
„Tai reiškia, kad su euru mes susižadėjome ne tik įstodami į Europos Sąjungą, bet ir darydami finansinius sprendimus“, – LPK pristatyme kalbėjo ji.
Pasak jos, nuotaikos euro zonoje nėra optimistinės, prognozuojama, kad šios Europos dalies ekonomika galėtų atsigauti tik 2014 m. pradžioje arba viduryje.
Analitikės nuomone, šių metų pabaigoje Lietuvoje nedarbo lygis bus gerokai žemesnis nei nedarbo lygio vidurkis euro zonoje. Taip pat euro zonos šalys yra stipriai prasiskolinusios.
J. Rojaka priminė, kad maždaug pusė gyventojų nepalaiko euro įvedimo, tuo metu verslas visada buvo pragmatiškesnis ir apskaičiuodavo naudą per sąnaudas, o ne per emocijas.
Tapusi euro zonos nare Lietuva turėtų įnešti ir savo dalį į ESM. Jos skaičiavimu, Lietuvai tektų įnešti maždaug 7,5 proc. nuo BVP. Kadangi Lietuva priklauso turtingiausių šalių grupei, todėl 12 metų jai galiotų lengvatinės įmokos.
