Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos tarybos posėdyje šešėlinės ekonomikos mastus šalyje pavadino katastrofiškais. Premjeras ypač išskyrė cigarečių kontrabandą. Ši, pasak jo, esanti ypač didelė. Vyriausybės vadovas leido suprasti, kad tik dabar aukščiausia vykdomoji valdžia ima suvokti kontrabandos mastus. Ir, aišku, tradiciškai (sekdamas savo pirmtako Andriaus Kubiliaus pavyzdžiu) pažadėjo „žiaurias“ akcijas šešėlinio verslo kapitonams. Įdomu, kokių bus griebtasi? A. Butkevičius, kaip ir A. Kubilius, apie tai nutylėjo.

Finansų ministras Rimantas Šadžius taip pat nepanoro atskleisti, kokių konkrečių veiksmų bus imamasi kovojant su kontrabanda. Jis tik gana diskretiškai parodė pirštu į ankstesnės kadencijos Seimo priimtas garsiąsias „naktines“ įstatymų pataisas: girdi, šešėlinė ekonomika gerokai smarkiau ėmė vešėti po 2008 m. gruodį priimtų sprendimų. Tad nieko nuostabaus, kad per vieną naktį sujaukta mokesčių sistema nemažai smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų išvijo į šešėlį ir su tais padariniais, perėmusi estafetę iš ankstesniosios, susiduria dabartinė valdančioji koalicija.

Ir premjeras, ir finansų ministras pripažįsta: kovoti su kontrabanda vienkartinėmis priemonėmis – beviltiškas dalykas. Tačiau abu Vyriausybės nariai mano, kad administracinis „presas“ (nuo muitininkų iki mokesčių deklaracijų) visada turi būti stiprus ir tvirtas. Kontrabandininkai prisitaiko prie jiems pritaikytų priemonių? Ne bėda, bet kuri Vyriausybė turi sugalvoti vis naujų priemonių. Pavyzdžiui, gausiau taikyti techninės kontrolės priemones pasienyje. Tuomet rentgenu būtų peršviečiamos visos transporto priemonės, kertančios valstybės sieną, ir nė vienas vilkikas, prikrautas kontrabandinių cigarečių už kelis milijonus, neriedėtų Lietuvos keliais Vakarų link.

Kuo baigiasi politikų kalbos?

Jau anksčiau premjeras A. Butkevičius buvo pareiškęs, kad jo vadovaujama Vyriausybė sieks iš šešėlio „ištraukti“ 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai daug ar mažai? Žinant, kad mūsų valstybės bendrasis vidaus produktas pernai siekė apie 110 mlrd. Lt, galima spėti, jog socialdemokratų vadovaujama koalicija bent jau šiemet tikisi surinkti į valstybės biudžetą apie 500 mln. Lt. Pagirtinas kuklumas!

A. Butkevičiaus pirmtako konservatoriaus A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė 2011 m. buvo užsibrėžusi gerokai ambicingesnį tikslą – iš šešėlio į valstybės biudžetą „ištraukti“ 1 mlrd. Lt papildomų pajamų. Deja, biudžetas praturtėjo „tik“ apie 640 mln. Lt. Tad baigdamas savo kadenciją A. Kubilius apie vadovaujamo Ministrų kabineto pastangas turtinant valstybės biudžetą linko nekalbėti.
Nors reikia be ironijos pripažinti, kad geriau jau gauti bent tiek milijonų nei visai nieko. Tik, gaila, mūsų politikams, tarsi gabiems Lenino mokiniams, labiau sekasi „išmesti“ gražią įspūdingą frazę, nei nuosekliai ir – svarbiausia – rezultatyviai ją įgyvendinti. Tad rezultatai yra tokie, kokie yra.

ES esame tarp lyderių

Andrius Kubilius, Algirdas Butkevičius
2012 m. pabaigos duomenimis, Lietuva visoje Europos Sąjungoje (ES) pagal šešėlinės ekonomikos mastą užima trečiąją vietą. Finansų analitikai jau yra apskaičiavę: jei pavyktų daugiau ar mažiau likviduoti šešėlinę ekonomiką Lietuvoje, į biudžetą būtų papildomai surinkta apie 7,5 mlrd. Lt. Tai – tik teoriniai pinigai. O kiek visiškai realių pinigų „sukasi“ tame šešėlyje? Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pernai žiniasklaidai pristatęs specialiai šiai „neapčiuopiamai“ ekonomikos sričiai skirtą studiją, įvardijo šešėlinių pinigų sumą. Remiantis minėtu institutu, šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro apie 30 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, vadinasi, ten kasdien „dirba“ apie 30 mlrd. Lt.

Milžiniška suma tokiai mažai valstybei! Juk išeina, kad net kas trečias litas „sukasi“ šešėlyje. O Vyriausybės vadovai vis pasikeisdami retkarčiais pašūkčioja: „Ištrauksim tiek ar tiek...“
Beje, ar kas rimtai tyrė ar tiria Lietuvos šešėlinę ekonomiką? Kuriose jos srityse yra didžiausi pelnai, kokios struktūrinės reformos vyksta mums nematomos ekonomikos sektoriuje? Kol Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybai vadovavo Kęstutis Zaborskas, jo padalinys užsiėmė minėta analize. Deja, šiam pareigūnui pasitraukus iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, taip ir nežinoma, ar minėti analitiniai tyrimai yra tęsiami.

Kažkodėl apie šešėlinę ekonomiką kaip susitarusios tyli ir Ūkio bei Finansų ministerijos. Tad visai įdomu: ar kas nors iš valstybės struktūrų tiria tą šešėlinę ekonomiką?

Administracinis „volas“ ar mokesčių mažinimas?

Ir šis premjeras su finansų ministru kalba tik apie administracinių priemonių stiprinimą. Kitaip tariant, atsiras pasienyje rentgeno aparatai ar ne (nors tai – bene veiksmingiausia priemonė kovoje su kontrabanda), muitininkus (ir kartu pasieniečius) kratys kiti pareigūnai. Pradedant Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovais ir baigiant Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnais. Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat neliks nuošalyje. Bus kuriami ir bandomi įgyvendinti šūsniai planų, priemonių ir t. t. Ir toliau remiantis vien „jėgos pozicijomis“: per prievartą bus „išlupta“ iš to šešėlio pusė milijardo ar net visas...

Tačiau kažkodėl niekas iš valdžios atstovų net nekalba, kad galbūt reikia keisti mokestinę bazę? Gal reikia mažinti mokesčius – ir fizinių asmenų, ir ūkio subjektų? Juk ne šiaip sau į šešėlį pasitraukė smulkusis ir vidutinis verslas – antraip jis nebūtų išlikęs. Stambiajam verslui tai neaktualu: jis paprastai yra pajėgus sumokėti visus mokesčius. O juk smulkiajam ir vidutiniam verslui ir toliau priskiriama net 99 proc. mūsų šalyje veikiančių įmonių. Tad sumažėjusi mokesčių našta – ir žmonėms, ir tokioms įmonėms – galbūt be jokių „žiaurių“ akcijų imtų mažinti tą šešėlinę ekonomiką?

Šiame žurnalo „Savaitė“ numeryje taip pat skaitykite:

Ar bus nuteistas V. Uspaskichas

Prastos energetikos vietos

Sodus puošia egzotiniai vaismedžiai

R. Zemkauskas: smarkiai paskendęs kine

Artritas: kaip atpažinti ir susidraugauti

Naudingieji špinatai