Gyventojai mano, kad Lietuva gyvena geriau nei jie

Statistikos departamento fiksuojamas vasario mėnesio vartotojų pasitikėjimo rodiklis rodo, kad savo finansinę padėtį kaip per metus pagerėjusią vertina 19 proc. gyventojų ir net 33 proc. gyventojų mano, kad pagerėjo visos šalies ekonomikos būklė.

Daugumos - 59 proc. - gyventojų nuomone, jų finansinė padėtis per metus nepasikeitė, 62 proc. mano, kad nepasikeis ir per artimiausius metus. 46 proc. gyventojų manymu, šalies ekonomikos būklė nepasikeitė.

Namų ūkio finansinės padėties pablogėjimą statistikams teigė pajutę 22 proc. gyventojų (sausio mėnesį taip manė 20 proc.), lygiai tokia pat gyventojų dalis tikino, kad pablogėjo ir visos Lietuvos ekonominė situacija.

Per metus šalies gyventojai tapo optimistiškesni visose keturiose jų pasitikėjimo rodiklį sudarančiose srityse. Vasarį jau 20 proc. tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis truputį pagerės (pernai vasarį - 17 proc.), nors 13 proc. vis dar mano artėjant nedidelį pablogėjimą (tokių pernai buvo 14 proc.). 37 proc. gyventojų yra įsitikinę, jog šalies ekonomikos būklė turėtų truputį pagerėti - tai 7 procentiniais punktais daugiau nei pernai vasarį. Manančių, kad Lietuvos ekonomika truputį pablogės, skaičius sumažėjo 5 procentiniais punktais: nuo 21 iki 16 procentų.

Bendras vartotojų pasitikėjimo rodiklis per visus metus pagerėjo 10 procentinių punktų. Mieste šis rodiklis siekė 10 punktų, kaime - 8 punktais. Labiausiai tai lėmė ženkliai padidėjęs optimizmas nedarbo klausimu - šių metų vasarį 45 proc. miesto ir 43 proc. kaimo gyventojų teigė, kad bedarbių skaičius per artimiausius metus sumažės.

Bendras vartotojų pasitikėjimo rodiklis - vartotojų vertinimas, pablogės ar pagerės finansinė padėtis jų namų ūkiui ir visai šaliai, sumažės ar padaugės bedarbių ir pavyks ar nepavyks nors kiek sutaupyti per artimiausius metus.