J. Rojaka: reikia būti pasiruošusiam bet kokiam siurprizui

DNB banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomikos augimas turėtų siekti 2 proc., 2014 m. - 3,5 proc. Analitikai pastebi - galima tikėtis, jog kitais metais Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) lygis sugrįš į prieškrizinį.

Vis dėlto DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka pabrėžia, kad šiemet ekonominė aplinka nėra labai palanki verslui: „Praėjusių metų augimas buvo skatinamas išskirtinio eksporto augimo – gausus derlius ir aukštos derlių kainos. Tokios kombinacijos šiemet tikėtis būtų iliuzija“.

Taip pat didelę grėsmę DNB ekonomistė mato iš išorės – ES ir Rusijos nusilpusios ekonomikos kelia grėsmę šalies iki šiol sėkmingai eksporto plėtrai.

Banko analitikų skaičiavimu, kitais metai Lietuvos ekonomikai pasiseks labiau – ji turėtų augti sparčiau nei šiemet. Kaip teigia J. Rojaka, pagrindinė spartesnio augimo priežastis – investicijų atsigavimas.

„Kitais metais Lietuva ir Estija pagal BVP turėtų grįžti į prieškrizinį lygį“, - numato analitikė. Latviai panašių rezultatų turėtų pasiekti 2015 m.

Tačiau ekonomistė įspėja, kad verslininkai turėtų pradėti aktyviau investuoti dar šiemet.

Galvosūkis darbdaviams – augant atlyginimams išlaikyti konkurencingumą

„Bruto darbo užmokestis turėtų pasiekti prieškrizinį lygį, - sako ekonomistė. - Pradėjus didėti atlyginimams, įmonėms teks ieškotis naujų konkurencingumo kozirių, nes įmonės jau išnaudojo visus darbo efektyvinimo įrankius. Be investicijų tiek įmonės, tiek ekonomika plačios plėtros tikėtis negali. Taip pat reikėtų ieškoti papildomų konkurencingumo veiksnių – kitų rinkų, nes pagrindinės eksporto rinkos traukiasi. Bendradarbiavimas su didesnėmis įmonėmis, kurios turi galimybę padėti patekti į kitas rinkas, taip pat yra galimybė“.

Kalbėdama apie eksportą, J. Rojaka pasidžiaugė, kad sveikintinas paslaugų sektoriaus eksportas. Didžioji dalis jo tenka transporto paslaugoms, tačiau pastebimas dvigubai išaugęs IT paslaugų eksportas, atsigauna statybų eksportas į kaimynines šalis.

Optimizmo kelia ir gerėjantys vartotojų lūkesčiai, tačiau jie vis dar išlieka neigiamoje zonoje.

Visgi dėl mažų palūkanų žmonės vis dar vengia taupyti. „Palūkanų normos privačiam sektoriui yra istorinėse žemumose. Žinoma, tai neskatina žmonių taupyti. Praktiškai Lietuvoje taupymo lygis nejuda iš vietos ir, nepaistant to, kad palūkanos lieka mažos, reikia būti pasiruošusiam bet kokiam siurprizui iš euro zonos“, - įspėja ekonomistė.

Vis sunkiau seksis kovoti su nedarbu

Staigaus palūkanų augimo DNB artimiausiu metu neprognozuoja. Tačiau paskolų portfelio mažėjimas pastebimas ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje euro zonoje. Augimo galima pradėti laukti nebent nuo 2014 m., jei pradės atsigauti euro zonos ekonomika.

Sunkumų vis dar bus jaučiama ir kovojant su nedarbu. „Kiekvienais metais mažinti nedarbo lygį bus vis sunkiau, nes struktūrinio darbo problema išlieka. Kvalifikuotų darbuotojų surandama vis sunkiau ir jie kainuoja vis daugiau“, - pastebi banko atstovė.

Apibendrindama šalies ekonomikos būklę šiais metais J. Rojaka pastebi, kad ekonominė aplinka 2013 m. nebus palanki. Baltijos šalių eksporto indėlis į BVP mažės. Spartesnės plėtros Baltijos šalyse galima tikėtis tik nuo 2014 m., kai lūkesčiai dar labiau išaugs, o sąlygos investuoti vis dar bus palankios.

Gyventojai jau šiemet turėtų džiaugtis darbo užmokesčiui sugrįžus prie prieš krizę pasiekto aukščiausio taško. „O mažėjanti infliacija ir žemos palūkanų normos skatins vidaus vartojimą“, - išvadomis dalijasi ekonomistė. Mažiau gyventojų pinigines turėtų tuštinti ir krentančios žaliavų kainos pasaulio rinkose.