Ir baugu, ir smagu
Įprastai pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį šalį papildomai aplanko 20–30 tūkst. žmonių, jie apgyvendinami 3–5 žvaigždučių viešbučiuose. Susitikimus organizuojančios institucijos dažniausiai pageidauja didesnių viešbučių, kad vienoje vietoje galėtų apsistoti visi susitikimo dalyviai. Dažniausiai užsakomi Vilniaus senamiestyje ir centre esantys viešbučiai, taip pat tie, kurie turi konferencijų sales.
Viešojo pirkimo konkursai dėl viešbučių ir kitų svečių aptarnavimo paslaugų įvykdyti dar praeitų metų pabaigoje, o dabar viešbučiams – pats derinimo darbų įkarštis. Vieno sostinės viešbučio administracijos vadovės Audronės Didžiokienės teigimu, iš principo viešbučiai džiaugiasi nuo liepos 1-osios šoktelėsiančiu pelnu, tačiau vis dar yra daug neaiškumų.
„Ministerijos pačios turi ieškoti vietų renginiams. Užsienio reikalų ministerija viešbučiams buvo padariusi pristatymą, paaiškino, kad svečių bus labai daug, pasakė datas ir prašė pažiūrėti, kiek turime laisvų kambarių tomis konkrečiomis dienomis. Prieš kelias savaites buvo atvykę Europos Komisijos, Europos Parlamento atstovai, jie aplankė 30 Vilniaus viešbučių, iš jų vėliau išsirinks 10 ir juos siūlys svečiams. Kol kas viskas derinama. Galime džiaugtis, kad galbūt turėsim klientų, bet viskas dar labai nekonkretu“, – pasakojo A. Didžiokienė.
Kainų burbulo nebus
Vienas pagrindinių viešbučių uždavinių – po savo stogu sutalpinti ir aukšto rango svečius iš ES institucijų, ir nenuskriausti turistus vežančių įmonių, su kuriomis sutartys sudaromos jau ne pirmus metus. A. Didžiokienės teigimu, tai turėtų pavykti, nes didieji pirmininkavimui skirti renginiai numatyti rudenį, – tam tikromis dienomis laisvų vietų jau nėra.
„Rugpjūtis – atostogų metas, gyvensim iš savo turistų. O nuo rugsėjo jau yra tokių datų, kai esame pilni. Bet yra ir rezervacijų be jokių garantijų. Taip užpildytas visas rugsėjis–gruodis“, – sakė administracijos vadovė. Pasak jos, viešbučiams labiau apsimokėtų priimti vien svečius iš ES institucijų, tačiau dėl vienkartinio renginio negalima nuvilti senų klientų.
„Aišku, turistai moka mažiau. Visi ES renginiai būna brangesni, galbūt apsimokėtų tik juos ir imti, bet turim įsipareigojimų klientams, kurių nenorim prarasti, – tiek turistų, tiek bendrovių. Negalime jų nuvilti vien dėl to, kad vyksta pirmininkavimas“, – pridūrė A. Didžiokienė.
Vis dėlto kainomis viešbučiai klientų gąsdinti neketina. Viena priežasčių – viešojo pirkimo konkursuose buvo nustatyti kambarių kainų limitai, kurių viešbučiai neturėtų viršyti.
„Buvo kalbėta Užsienio reikalų ministerijoje, draugiškai patarta nekelti kainų, bet mes esam pelno siekianti organizacija. Nemanau, kad viešbučiai imtų spekuliuoti ir kelti kainas, kaip buvo per Europos krepšinio čempionatą, kai pasitaikė ir protu nesuvokiamų kainų. Žinoma, dabar vidutiniškai kambarį galim parduoti už 80 ar 100 eurų, bet negaliu atmesti minties, kad tam tikru metu tas kambarys kainuos 200 eurų“, – sakė A. Didžiokienė.
Ji atskleidė, kad kainos visada keliamos paskutinę minutę, – jei likę vos keli kambariai, jie kainuos brangiau, jei vietų apsistoti užtektinai, kainos smarkiai nekils.
Skundžiasi dėl mokesčių
„Mes pagal viešbučių skaičių nuo Europos atsiliekame tris kartus. Visi dėl to tyli, bet problema labai rimta, mes sėdim ant bombos ir nežinau, kuo tai baigsis dar po kurio laiko. Dėl dažno PVM kaitaliojimo (keturis kartus per trejus metus) sustojusios visos investicijos. PVM nuo kitų šalių skiriasi 12 proc., daugelis viešbučių dengia tas išlaidas iš savo kišenės. Iš rinkos negali išsišokti – ką diktuoja latviai, lenkai, vokiečiai, tokias kainas turi siūlyti ir Lietuva“, – dėstė E. Šiškauskienė.
LVRA prezidentė įsitikinusi, kad dėl PVM padidinimo nukentės ir paslaugų kokybė. „Kai buvo pakeltas PVM, atleista 25 proc. darbuotojų, atsisakyta pasitikimo personalo – durininkų, šveicorių. Visa tai norėtųsi turėti, kad penkių žvaigždučių viešbutis iš tikrųjų būtų penkių, su visu reikalingu kolektyvu. Bet nėra finansinės galimybės. Tos sumos viešbučiui didelės, visi jie iš paskolų pastatyti, o jos neatiduotos, ir kai milijoną ištraukia iš kišenės, tai labai skausminga. Viskas surišta viena grandinėle“, – aiškino E. Šiškauskienė.
Vietos užteks visiems
Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė įsitikinusi, kad didesnių problemų turizmo srityje nėra, – viešbučių Vilniuje esą užtektinai ir visi norintys juose apsistoti vietos ras. Departamento duomenimis, pernai sostinėje turizmas augo 12 proc. Pirmą ketvirtį sostinės viešbučių užimtumas siekė 44,5 proc., antrą – 66 proc., trečią – 71 proc., ketvirtą – 53,8 proc.
„Vidutinis metinis viešbučių užimtumas – beveik 59 proc. Net jeigu srautas padidėtų, viešbučiuose pilna vietos. Be to, dauguma pirmininkavimo renginių prasidės rugsėjį ir tęsis iki gruodžio – tai kaip tik tie mėnesiai, kai užimtumas mažas. O mūsų tikslas – išlyginti sezoniškumą, tad, jei viešbučių užimtumas ketvirtą ketvirtį padidės, bus fantastika. Kol kas rezervas labai didelis, tegul tik užsieniečiai atvažiuoja“, – tvirtino R. Balnienė.
Departamento direktorės teigimu, šiemet sostinėje tikrai sutilps ir svečiai iš ES institucijų, ir turistai. „Be to, pernai buvo atidaryti du nauji viešbučiai – „Comfort Hotel” ir „Kempinski”.
„Vadinasi, yra dar didesnis potencialas priimti turistus, tad nematom jokių problemų. Be to, vasarą ir stovyklavietės yra, aplinkinės vietovės, Trakai – vietų turistams tikrai daug“, – savo poziciją dėstė R. Balnienė.
