„Pirmiausia taisytinas Teritorijų planavimo įstatymas, nes investuotojui, norinčiam parengti bendrąjį detalųjį, specialųjį planą (jei viskas daroma pagal procedūras), prireiktų šešerių metų, o paprastai per tokį laiką siekiama susigrąžinti investicijas“, – sako B. Vėsaitė.
Jos teigimu, įstatymas šiuo metu yra atiduotas Vyriausybei, o Ūkio ministerija prižiūrės, kad jis būtų maksimaliai palankus verslui.
Kita priežastis, dėl ko stringa investicijos iš užsienio, anot B. Vėsaitės, yra bendruomenės, besipriešinančios jų pašonėje vykdomai gamybai.
„Prisidengiama viešojo intereso gynimu, kuris iš tikrųjų dažnai prieštarauja viešajam gėriui ir atstovaujama tik siauros asmenų grupės interesams“, – įsitikinusi B. Vėsaitė. Todėl, pasak jos, siūloma taisyti Prokuratūros įstatymą.
Ūkio ministrės manymu, skubiai reikia pertvarkyti ir švietimo sistemą, kuri šiandien esą neatitinka darbo rinkos poreikių. „Man tenka susitikti su regionuose dirbančiais verslininkais, kurie sako, kad laisvai galėtų padvigubinti ar patrigubinti gamybą, bet trūksta kvalifikuotos, motyvuotos darbo jėgos“, – tvirtina B. Vėsaitė.
Ji teigia, kad vis dar reikėtų pagalvoti ir apie nulinį pelno mokesčio tarifą į technologines darbo vietas reinvestuojamam pelnui. Esą tiek mūsų, tiek užsienio investuotojams tai būtų didžiulė paskata plėtoti savo verslą Lietuvoje.
„Dar noriu paminėti, kad technologiniai, pramoniniai parkai, įkurti savivaldybių teritorijose, naujos laisvos ekonominės zonos, į kurių infrastruktūrą investuotos milijoninės Europos paramos lėšos, pritrauks naujų užsienio investuotojų“, – tvirtina B. Vėsaitė.
Pasak jos, Ūkio ministerija suskaičiavo paramos likučius ir paskelbė kelis projektus, skirtus investuoti į Lietuvos regionus. „T. y. [investicijų skatinimo programa] „Invest LT plius“, kai galima investuoti į visus regionus, išskyrus Klaipėdą, Vilnių ir Kauną. Manau, kad visos šios priemonės pritrauks naujų užsienio investicijų“, – įsitikinusi ūkio ministrė.
