Skolinamės skolai grąžinti

Vyriausybė jau paskelbė, kad artimiausiu metu planuoja dar pasiskolinti 7,3 mlrd. Lt, iš jų net 6,7 mlrd. Lt teks skirti ankstesnei skolai grąžinti ir palūkanoms mokėti. Taigi jau skolinamės skolai grąžinti. Pavyzdžiui, šį mėnesį Lietuvai jau teko išpirkti 1 mlrd. eurų vertės obligacijų emisiją, kuri buvo išleista 2003–2004 m. Taigi prie praėjusių metų paskutinę dieną užfiksuotos 43,157 mlrd. Lt sumos dar pridėsime mažiausiai kelis milijardus. Per kiek laiko ši skola užaugo?

Skaičiuokime. Nuo 2003 m. iki 2007 m. pabaigos valstybės skola padidėjo 3,3 mlrd. Lt, o nuo 2008 m. iki 2012 m. pabaigos – net 27,1 mlrd. Lt. Žinoma, tam turėjo įtakos pasaulinė krizė, tačiau ar tikrai reikėjo tiek daug ir brangiai skolintis? Apmaudu, tačiau per artimiausius metus suma, skirta valstybės skolai grąžinti, augs: 2011 m. palūkanų sumokėjome 2,341 mlrd. Lt,2012 m. – 6,132 mlrd. Lt, šįmet sumokėsime jau 6,7 mlrd. Lt.

Šiuos Finansų ministerijos pateiktus duomenis lengviau suvoksime suskaičiavę, kokia valstybės skolos dalis tenka kiekvienam šalies gyventojui. Šių metų kovo 17 d. duomenimis, valstybės skolos našta vienam Lietuvos gyventojui buvo 15,5 tūkst. Lt. Daug ar mažai? Palyginkime. Kiekvienam Latvijos gyventojui tenka 14,8 tūkst. Lt valstybės skolos, o štai estai jaučiasi labai patogiai – kiekvieną estą slegia tik 4,2 tūkst. Lt valstybės skola.

Tačiau bankų pateikiami duomenys apie fizinių asmenų sukauptas lėšas teikia vilčių, kad Lietuvos neištiks Kipro, Islandijos ar Graikijos likimas. Lietuviai juodai dienai bankuose laiko apie 26 mlrd. Lt ir dar apie 3 mlrd. Lt – namuose, t. y. gerokai daugiau nei kaimynai latviai ir estai.

Visada buvo taupūs

Rimvydas Jasinavičius

Kodėl valstybė skęsta skoloje, o gyventojai turi sukaupę milijardus? Atsakymą į šį klausimą pateikė pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės pramonės ministras, Mykolo Romerio universiteto profesorius Rimvydas Jasinavičius: „Lietuviai visada buvo taupūs. Toks mūsų mentalitetas. Mes niekada neturėjome per daug pinigų, gyvenome iš savo veiklos, pavyzdžiui, iš žemės ūkio. Baimindamiesi prasto derliaus, lietuviai įprato taupyti. Tai labai gera savybė: juk taupymu paremta visa ekonomikos pažanga, nes plėtoti ką nors gali tik sukaupęs tam tikrą kiekį kapitalo.“

Girdamas paprastus valstybės piliečius, profesorius negailėjo kritikos valstybės vyrams. „Blogai, kad Vyriausybė nesiskolino iš piliečių. Jie pinigų turėjo daugiau, negu valstybei reikėjo skolintis. Piliečiai bankuose laikė savo lėšas už 3–4 proc. metinių palūkanų, o Vyriausybė užsienyje skolinosi ir mokėjo po 5–7 proc.metinių palūkanų. Taigi buvo galima sutaupyti, be to, palūkanos būtų likusios Lietuvoje, gyventojai tuos pinigus būtų išleidę ir taip valstybė dar būtų uždirbusi iš PVM bei kitų mokesčių“, – karščiavosi R.Jasinavičius.

Profesorius teisus. Štai iš 43,157 mlrd. Lt valstybės skolos užsieniui esame skolingi 35 mlrd. Lt. Kodėl taip nutiko? „Dėl Vyriausybės kompetencijos stokos, nenoro dirbti, įtikinti šalies piliečius skolinti savo valstybei. Tokią poziciją pavadinčiau nusikalstama“, – rėžė R.Jasinavičius.

Teks mokėti visiems

Kaetana Leontjeva

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Kaetana Leontjeva labai taikliai palygino gyventojų išlaidas už gyvenamųjų patalpų šildymą ir palūkanas už valstybės skolą. Per šešis mėnesius trunkantį šildymo sezoną už vieno vidutinio dydžio buto šildymą sumokame apie 2 300 Lt. Pasak K.Leontjevos, beveik tiek pat (2 340 Lt trijų asmenų šeima) 2013-aisiais per valstybės biudžetą sumokės ir už valstybės bei „Sodros“ skolų palūkanas. Tik palūkanas. Taigi visi piktinamės ir dejuojame dėl išlaidų butams ar namams šildyti, tačiau kažkodėl nekalbame apie valdžios vyrų aplaidumą, nesugebėjimą skolintis. O juk valstybės skolą per mokesčius grąžinsime visi (net pensininkai), parduotuvėse pirkdami maisto produktus ar bet kokias kitas prekes.

Šįmet kiekvienas dirbantis pilietis valstybei sumokės vidutiniškai po 10 420 Lt mokesčių. Nemaža dalis šių nelengvai uždirbtų pinigų bus skiriama skoloms grąžinti. Taigi galime sakyti, kad jei šiuo metu neturėtume 43 mlrd. Lt skolos, tai valstybė galėtų 100 proc. kompensuoti visų gyventojų išlaidas gyvenamosioms patalpoms šildyti.

Sieks atgauti pinigus

Tačiau ne visi gyventojai ir įmonės turi pinigų. VMI duomenimis, daugiau kaip 39 tūkst. bendrovių ir 321 tūkst. gyventojų turi mokestinių nepriemokų, kurios siekia apie 1 mlrd. Lt. VMI pasiryžusi atgauti šias lėšas. Bet vargu ar jai tai padaryti pavyks, nes mokestinių nepriemokų dydis pastaraisiais metais beveik nekinta. Be to, yra labai daug smulkių skolininkų. Pavyzdžiui, 240 tūkst. gyventojų skolos nesiekia 100 Lt, o 33 tūkst. bendrovių skolos svyruoja nuo 1 iki 10 tūkst. Lt.

Smulkiųjų fizinių asmenų skolos susidarė daugiausia dėl žemės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nepriemokų. Daugiau nei pusė iš minėtų 33 tūkst. bendrovių nesumokėjo PVM ir GPM. Tačiau jų skolos palyginti nedidelės – tik atitinkamai 1,4 proc. ir 2,7 proc. visų skolų. Taigi pagrindinė skolos dalis tenka 6 tūkst. bendrovių ir 81 tūkst. fizinių asmenų.

VMI viršininko pavaduotojas Dainoras Bradauskas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad daugiausia – net 47,3 mln. Lt – valstybei yra įsiskolinusi viena uždaroji akcinė bendrovė. Didžiausia skolos dalis susidarė 2012-aisiais – net 26 proc. visų nepriemokų, 2010 m. –20 proc., 2009 m. – 18 proc. ir t. t. Beje, iš 190 mln. Lt, kuriuos valstybei yra skolingi fiziniai asmenys, apie 40 mln. Lt skolingi ūkininkai.

Skolų išieškojimas – ne vienkartinė akcija. „VMI sistemoje įdiegtos šiuolaikinės informavimo sistemos, todėl mokesčių mokėtojai apie įsiskolinimus nuolat informuojami. Mokesčių mokėtojams net nereikia atvykti į VMI, nes apie savo skolą jie gali sužinoti prisijungę prie „Mano VMI“ esančios Mokesčių mokėtojų kortelės. Žinoma, galima ir pasiteirauti telefonu. Noriu priminti, kad VMI gali vykdyti ir vykdys nepriemokų išieškojimą iš mokesčių mokėtojų sąskaitų arba nukreips išieškojimą į mokesčių mokėtojo turtą, kurį vykdo antstoliai“, – sakė D.Bradauskas. Beje, antstolių paslaugos neretai kainuoja daugiau nei pati skola.

Komentarai

Bronius Bradauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas

Tiek skolintis, kiek buvo skolinamasi iki šiol, negalima. Reikia apskritai taip gyventi, kad skolintis nereikėtų. Skolintis galima tik esant ekstremaliai padėčiai. Pavyzdžiui, teks šiek tiek skolintis dėl Ūkio banko bankroto. Bėda ir dėl „Sodros“ skolos, nes vien palūkanų susikaupia beveik 1 mlrd. Lt. Šią skolinimosi karuselę reikia stabdyti. Manau, kad buvusios Vyriausybės privirtą košę turės srėbti ne tik ši, bet ir būsimos Vyriausybės. Teisinamasi, kad valstybės skola išaugo dėl pasaulinės krizės, tačiau akivaizdu, kad buvusi Vyriausybė tikrai nepasinaudojo visomis galimybėmis pasiskolinti pigiau.
Abejoju, kad VMI planas atgauti 1 mlrd. Lt iš skolininkų bus sėkmingas. Yra ir kita problema: kai kurios bendrovės jau kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą aiškindamos, kad jos negalėjo laiku sumokėti mokesčių tik todėl, kad pati valstybė laiku neatsiskaitė už atliktus darbus.

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius

Manau, kad dauguma valstybės piliečių ir bendrovių skolų yra beviltiškos, nes paprastai VMI geba greitai jas išsireikalauti. Jei būtų tokių galimybių, įmonių sąskaitos jau būtų areštuotos ir skolos susigrąžintos. Todėl manau, kad tikimybė susigrąžinti 1 mlrd. Lt yra nedidelė. Kita vertus, dažnas ir vadinamasis dvigubas įsiskolinimas, kai bendrovė negali sumokėti valstybei, nes prieš tai valstybė nesumokėjo bendrovei už valstybės užsakymus. Nesu girdėjęs atvejų, kad valstybė būtų laiku atsiskaičiusi. Tokių įsiskolinimų yra daug. Todėl manau, kad nesąžininga neatsiskaičius su verslo įmonėmis, reikalauti, kad jos sumokėtų mokesčius valstybei. Buvusi finansų ministrė žadėjo, kad valstybė mažiau skolinsis. Manau, kad dabar atėjo laikas taip elgtis. Nedalykime pažadų, o laikykimės įsipareigojimo bent nedidinti valstybės skolos. Vienintelė išimtis – skolintis norint padengti anksčiau paimtas skolas.