Vienais didžiausių lojalumo kortelių srautais gali pasigirti didieji prekybos centrai: „Maxima“ yra išdavusi apie 1,7 mln. lojalumo kortelių, „Iki“ - 1,5 mln., “Rimi” - 0,9 mln., „Norfa“ - 0,751 mln. klientų.
Nutraukta partnerystė gali nusinešti iki 0,5 mln. lojaliųjų
Ne visomis išduotomis lojalumo kortelėmis pirkėjai naudojasi aktyviai. Pavyzdžiui, šiuo metu „Maxima“ keičia savo išduotas lojalumo korteles ir iki kovo 31 d. iš 1,7 mln. kortelių turėtojų jas suskubo pasikeisti 1,2 mln.
Šių metų pradžioje prekybos tinklas atsisakė partnerystės su bankais, pavyzdžiui, anksčiau „Maximos“ lojalumo kortelės buvo integruotos į bankų „Visa Electron“ ar „Maestro“ mokėjimo korteles. Klientams, naudojusiems bendras banko ir prekybos tinklo korteles, dabar nemokamai išduodamos naujos tik „Maximai“ priklausančios lojalumo kortelės. Tačiau abi pusės nutrauktos partnerystės sąlygų nekomentuoja.
„Tai yra dviejų verslo subjektų sutartis, be kitos šalies sutikimo sutarties detalių ir sąlygų komentuoti neturime galimybės. Tai prasilenktų su verslo etika. Šiuo metu "Swedbank" neplatina jokių mokėjimo kortelių, kurios būtų sietinos su kitais paslaugų teikėjais ar prekybos bendrovėmis“, - dėstė banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Pasak jos, sutartys dėl mokėjimo kortelių, dalyvaujančių lojalumo programoje „Ačiū“, baigė galioti 2012 m. pabaigoje, tačiau kodėl nuspręsta partnerystės netęsti – nedetalizuojama.
Anot O. Malaškevičienės, prekybos tinklas planuoja pakeisti didžiąją daugumą kortelių, o lojaliųjų neturėtų sumažėti 0,5 mln.
„Su mumis susisiekė nemažai Lietuvos gyventojų, kurie šiuo metu dėl įvairių priežasčių yra užsienyje, tačiau jie galėtų pakeisti korteles tik tuo metu, kai atvyks į Lietuvą. Jau dabar registruojame tokius klientus, kuriems sukauptų taškų perkėlimą vykdysime vėliau, nei balandžio 30 d., - teigė ji. - Taip pat ir naujų kortelių pardavimai padidina lojalumo kortelių „Ačiū“ savininkų gretas. Naujas korteles aktyviai perka laikinai į Lietuvą gyventi arba atostogauti atvykstantys užsieniečiai, taip pat atvažiuojantys iš kaimyninių šalių apsipirkti ir pramogauti.“
Kuo bankai ir prekybininkai naudingi vieni kitiems
Mokėjimų sprendimų įmonės „Antigravity payment systems“ vykdomasis direktorius Mindaugas Rutkauskas dėsto, jog, jo nuomone, bankai ir prekybininkai imasi bendrų lojalumo kortelių dėl noro turėti daugiau klientų.
„Tiek bankams, tiek mažmeninės prekybos tinklams yra įdomūs vieni kitų klientai. Jeigu mažmeninis tinklas turi milijoną ar 700 tūkst. klientų, tai banke tų klientų greičiausiai yra truputį mažiau. Dėl to bankas yra suinteresuotas leisti bendrą lojalumo-mokėjimo kortelę, kad vartotojai būtų skatinami naudotis to banko kortele. Taip bankas padidina vartotojų, o prekybos tinklui galbūt yra taikomos geresnės mokėjimų aptarnavimų sąlygos ir galimybės pasiekti bankų klientus“, - vardija specialistas.
Nepriklausomas rinkodaros konsultantas Audrius Savickas sako, jog natūralu, kad bankai dažnai bendradarbiauja į rinką įvedant lojalumo korteles, nes jų interesas - turėti kuo daugiau veikiančių kortelių, už kurių naudojimą sumoka prekybininkai.
„Todėl bankai savo korteles sieja ne tik su lojalumo kortelėmis, bet ir su studentų pažymėjimais, įmonėms siunčia specialius pasiūlymus ir panašiai“, - primena jis.
„Prekybos centrai skatina vartotojus pirkti pas juos ir mainais gauna informaciją apie vartotojų pirkinius. Bankai skatina mokėti kortele ir taip mažina grynų pinigų judėjimą“, - panašios nuomonės laikosi skaitmeninių mokėjimo sistemų įmonės „Mokipay“ vadovas Markas Zbarskis.
Specialistai svarsto, kad nutraukti tokią partnerystę gali būti nuspręsta dėl rinkodaros priežasčių, pavyzdžiui, nenorint sąsajų su vienu ar kitu prekybos tinklu ar banku arba norint turėti tik vienai įmonei priklausančią kortelę.
„Žinoma, žmogui bendri produktai visada yra naudingesni, kuo daugiau vienoje kortelėje paslaugų, tuo geriau - nereikės nešioti išsipūtusios piniginės“, - primena M.Rutkauskas.
Kortelių – per daug
„Aš labiau būčiau linkęs jas vadinti pririšimo kortelėmis, o ne lojalumo. Iš pradžių jos turėjo naudos, nes pirkėjai ieškojo geresnių sąlygų, o dabar tai tapo priimtu standartu ir kiekvienas rimtesnis prekybos tinklas turėjo įvesti tokią kortelę - nebeliko išskirtinumo“, - mano A. Savickas.
Pasak jo, dėl to dalis prekybininkų nusprendė nebeplėtoti nuolaidų kortelių, kurias kainuoja išduoti ir administruoti, o iš karto pasiūlyti patrauklią kainą.
„Kita dalis prekybininkų korteles pradėjo jungti į vieną, nes jų fiziškai yra per daug. Žinoma, kai kuriems žmonėms lojalumo programos tapo užsiėmimu ir jie kortelių neatsisakys, bet, reikia tikėtis, kad atsiras galimybė turėti jas ne piniginėje, o bent jau išmaniajame telefone“, - sako A. Savickas.
Tačiau A. Savickas mano, jog lojalumo ir nuolaidų kortelės praranda savo funkciją – užuot sukūrusios dėmesio jausmą klientui, jos tapo mainomos už leidimą siųsti naujienas elektroniniu paštu ar telefonu.
„Manau, stiprės tendencija, kad nuolaidų kortelių mažės ir žmonės taps atsargesni, nedalins savo duomenų į kairę ir į dešinę. Vakaruose netgi yra buvęs skandalas, kai prekybos centras pagal pasikeitusį pirkėjos pirkinių krepšelį sužinojo apie merginos nėštumą anksčiau negu to vaiko tėvas ir pradėjo siųsti kitokius pasiūlymus. Dėl to kilo sumišimas, kad prekybininkas per daug žino apie asmenį. Dabar prekybininkai saugosi ir prideda neva atsitiktinių pasiūlymų, t.y. siūlo ne tik sauskelnių bet ir, pavyzdžiui, žoliapjovę“, - pasakoja A. Savickas.
Rinkodaros konsultantas mano, jog dalis klientų pradeda suprasti, kad nuolaidų ir lojalumo kortelės apriboja pasirinkimo laisvę, reikalauja dėmesio ir jų atsisako.
