Pasak RATA specialistės ryšiams su visuomene Rūtos Jarašiūnienės, kol kas tokių kapinynų, kuriuose jau būtų palaidotas branduolinis kuras, pasaulyje nėra, bet keliose valstybėse jie parengti priimti kurą.
Kol kas ištirta Pietryčių Lietuvos žemė ir galimybės šioje šalies dalyje laidoti kurą. RATA tyrime numatyta, kad po papildomų tyrimų ir kitų numatytų darbų galima data pradėti rengti kapinyną būtų 2036 metais. Tokiu atveju jis turėtų būti baigtas 2066 metais.
Iki tol svarbiausio branduolinių atliekų šaltinio Lietuvoje - Ignalinos atominės elektrinės (IAE) - panaudotos kuro kasetės būtų saugomos specialiuose konteineriuose ant žemės paviršiaus. Taip branduolinis kuras gali būti laikomas, RATA skaičiavimais, apie 50 metų.
Šiuose konteineriuose branduolinės atliekos saugomos nuo 1999 metų.
Šiuo metu vykdoma 2003-2007 metais numatyta radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybių įvertinimo programa. Per visą ketverių metų laikotarpį programa turėtų kainuoti 1,97 mln. litų, skiriamų iš Lietuvos biudžeto, IAE nutraukimo fondo ir kitų šaltinių.
Paskaičiuota, kad iki 2010 metų Lietuvoje susidarys apie 2500 tonų panaudoto branduolinio kuro.
2004 metų gruodžio 31 dieną, vykdydama įsipareigojimus Europos Sąjungai, Lietuva sustabdė pirmąjį atominės elektrinės bloką. Antrasis blokas turi nustoti veikti 2009 metais.
Apie 80 proc. Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos gaminanti IAE yra Černobylio tipo, joje naudojami du RBMK tipo reaktoriai. Jie Vakaruose laikomi nesaugiais, nors ir įgyvendintos didelės branduolinės saugos programos, kurias finansavo Vakarų šalys.