Darbo reikia jaunoms, vaikus auginančioms mamoms, per penkiasdešimt metų perkopusioms moterims, ką tik mokyklas baigusiems jaunuoliams, nesiryžtantiems palikti namus, savo tėvus ir išmėginti juodadarbio dalią ekonomikos krizės spaudžiamoje Europoje.
Stinga drąsos, trūksta iniciatyvos – čia kalba ne apie bedarbius, o apie valdžią, verslininkus, kurių galioje – keisti nedarbo statistiką. Galima įtarti, kad pastariesiems nedarbas yra naudingas: vieni gali demonstruoti neblėstantį rūpestį savo vargstančiais piliečiais, kiti – laikyti samdinius nuolatinėje įtampoje, su menku atlyginimu ir galima atleidimo grėsme, nes laisvos darbo jėgos yra į valias.
Tokios išvados peršasi klausantis valdžios atstovų ir darbdavių diskusijų, jos Kupiškyje pastaruoju metu rengiamos reguliariai kas kelis mėnesius viliantis surasti kokių nors racionalių sprendimų. Beieškant jų, nedarbas nesiliauja augti. 2012 m. siekė 15,7 proc., šių metų kovą – jau 17,2 proc. Toks pat buvo ūkio krizės įkarštyje 2010 m.
Kupiškio meras Jonas Jarutis įsitikinęs: jokio nedarbo augimo nėra, statistiniai skaičiai nesikeičia bene visą dešimtmetį, svyruoja nuo pusantro tūkstančio iki 2 tūkst. ieškančių darbo žmonių, o procentus „augina“ dėl emigracijos mažėjantis darbingų žmonių, visų rajono gyventojų skaičius.
„Ką savivaldybė gali padaryti, jeigu šalies valdžios politika piliečius skatina būti išlaikytiniais, pašalpininkais, neduoda savivaldybėms jokio savarankiškumo mokesčių srityje?“ – teisinasi meras.
Savivaldybė rengia kelis numatomų verslo plėtrai sklypų detaliuosius planus Kupiškyje ir Subačiuje, tik kas ir kur suras besidominčių jais, jeigu investuotojų žvalgosi gerokai didesni miestai ir patrauklesnės savivaldybės? Meras tikino mėginęs telefonu prisiskambinti žinomam verslininkui, bet tas neatsiliepė, buvo išvykęs.
Vietos verslininkai teigia jau išnaudoję savo plėtros planus ir dabar gyvena laukimu. Plėtrai nėra galimybių, nėra lėšų, nėra poreikių. Svarstoma, kad per penkerius metus gal 10 proc. naujų vietų ir įkurs, o tai – lašas jūroje.
Ūkininkas Jonas Pakalnis, valdantis per 1 tūkst. hektarų ūkį, visus metus išlaikantis per dešimtį darbininkų ir mokantis jiems neblogus atlyginimus, prisipažįsta ūkio plėtrai jau esantis per senas, bet teigia esąs įsitikinęs, kad darbdaviai privalo imtis iniciatyvos, duoti impulsą veikti.
„Vis kalbame apie pinigus, vartojimą, kvalifikuotų darbininkų stygių. Apie gamybą turime mąstyti ir ją skatinti. Reikia gaminti, perdirbti, reikia kaime amatų ir mažų verslų“, – tvirtino ūkininkas.
Taigi kažkam reikia imtis iniciatyvos planuoti, modeliuoti ateitį ir perspektyvas, bent ko nors norėti.
Atrodo, kad šiuo metu tokių norinčiųjų žvelgti į ateitį nėra, nes nėra postūmio, valdiško etato alga dėl iniciatyvų nepadidės.
Diskutavę kai kurie verslininkai apie savo indėlį į rajono nedarbo situacijos pokyčius kalbėjo atsargiai. Krovinių pervežimo bendrovės vadovas Gintautas Mockus teigė įkuriantis kasmet penkias naujas darbo vietas, vienai įkurti reikia beveik trečdalio milijono litų.
Verslininkui Augenijui Cesevičiui šiemet pavyko įkurti 20 darbo vietų, bet to negana, darbo reikia šimtams žmonių, nes po truputį grįžta iš didmiesčių jaunos šeimos, nebeišgyvenančios iš menkų uždarbių.
„Turime ieškoti išeičių, kviestis mokslo žmones, tegu įvertina mūsų verslo aplinką ir perspektyvas, privalome prašyti tėviškėnų, sėkmingų verslininkų, yra juk tokių, gal iš patriotizmo, iš meilės gimtinei pagelbės savam kraštui“, – siūlė savivaldybės vadovams Kupiškio darbdavių klubo prezidentas ūkininkas Zigmas Aleksandravičius, kiti darbdaviai.
Prisimenant ankstesnes diskusijas nedarbo tema optimizmo apraiškų nedaug matyti. Vasarą visada nedarbą sumažina viešieji darbai, programa jau sudaryta, paskelbta darbdavių atranka, numatyta įdarbinti 332 bedarbius.
