Žinia, jog bet kokios suinteresuotosios grupės gali būti priverstos padėti finansinių sunkumų patiriančiai valstybei, gali sustiprinti investuotojų būgštavimus, jog jie taps sekančiais taikiniais, jei pagalbos ateityje prireiktų Slovėnijai, Italijai, Ispanijai ar net Graikijai.
Rizika ta, kad tuo momentu, kai šalis paprašo pagalbos, padidėja vadinamo bėgimo iš banko ir masiško obligacijų pardavimo tikimybė, tvirtina mokslininkai ir ekonomistai nuo Niurjoko iki Nikosijos.
„Dabar mes turime naujo tipo tvarką ir visi euro zonoje turi atsisėsti ir pažiūrėti, kokią įtaką tai turės jų pačių finansams“, - per televiziją „Bloomberg“ laidai „The Pulse“ sakė Nobelio premijos laureatas ir Kipro vyriausybės patarėjas Christopheris Pissaridis.
Airija iš dalies subyrėjo dėl to, kad šalies vyriausybė atsisakė išsižadėti garantijų, kurias indėlininkams suteikė žlugus bankui „Lehman Brothers Holdings Inc.“.
Ispanijoje stambūs bankų obligacijų turėtojai taip pat buvo apsaugoti, ko negalima pasakyti apie investuotojus į „Bankia Group“ (BKIA) subordinuotas skolas ir privilegijuotąsias akcijas. Graikijoje vyriausybės skola buvo restruktūrizuota taip, kad pavyktų išvengti įsipareigojimų nevykdymo.
Tačiau Kipro atveju ši tradicija buvo sulaužyta. Pirmasis paktas, paskelbtas kovo 16 dieną, šokiravo Kipro gyventojus, nes jame buvo numatyta apmokestinti visus indėlininkus. Galiausiai opozicijai pavyko pasiekti galutinį susitarimą, pagal kurį bus apsaugoti visi indėliai, neviršijantys 100 tūkst. eurų sumos. Pastarasis susitarimas taip pat reiškia pirmą kartą, kai euro zonoje nuostolius turės padengti stambūs obligacijų savininkai. Kipro banko „Laiki“ atveju šių savininkų obligacijos bus niekinės.
„Kipro krizė sukūrė kai kuriuos precedentus, kurie privers investuotojus labiau nerimauti dėl to, kaip ateityje bus sprendžiamos euro zonos krizės“, - Niujorke sakė „Citigroup Inc.“ valiutų strategijos grupės vadovas Stevenas Englanderis.
Europos kovotojai su krizėmis vis labiau plečia savo tinklą, kai mokesčių mokėtojai visoje Šiaurės Europoje atsisako mokėti kainą už savo kaimynų gelbėjimą. Tai rodo, jog Europoje mažėja tabu, sako Londono ekonomikos mokyklos profesorius emeritas Charlesas Goodhartas.
„Jie prisiekinės, kad Kipras yra unikalus atvejis, bet taip buvo ir su Graikija, - teigė jis per interviu telefonu. – Gali kalbėti apie apdraustų indėlių neliečiamybę, bet klausimas, ar kas nors tavimi tikės“.
Pirmasis atvejis, kai euro zonos narė imasi kontroliuoti kapitalą, gali sukelti iššūkių tokioms šalims kaip Malta, Liuksemburgas ir Estija, kurių bankuose didelius indėlius laiko užsieniečiai, pažymėjo „Nomura International Plc.“ ekonomistai Jacques Cailloux ir Dimitris Drakopoulas.
