2013 m. nacionalinio biudžeto pajamos (be Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšų, 7,546 mlrd. litų) sudarys beveik 21,390 mlrd. litų, o išlaidos be ES paramos lėšų sudarys 22,130 mlrd. litų, tai yra beveik 407 mln. litų daugiau nei 2012-aisiais.
Valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų 2013 m. sudarys apie 18,890 mlrd. litų, pajamos – apie 18,150 mlrd. litų. Anot Finansų ministerijos, nacionalinio biudžeto išlaidos 2013 m. didėja dėl pirmininkavimo Europos Tarybai, skolos tvarkymo (palūkanų mokėjimo) išlaidų, didėjančių įmokų į ES biudžetą ir didinamos minimalios mėnesinės algos.
Taigi, visi žinome, kad į nacionalinį biudžetą daugiausia pajamų surenkama mokesčiais, kurių didelę dalį sumoka gyventojai. Vidutiniškai namų ūkis mokesčiams išleidžia 30–40 proc. savo uždarbio, o atskaičius darbdavio mokamus mokesčius suma išauga iki 46–57 procentų. ,,Swedbank“ Asmeninių finansų instituto paskelbtoje analizėje nurodoma, kad praėjusiais metais apie 72 proc. visų valdžios sektoriaus biudžeto pajamų sudarė gyventojų sumokami mokesčiai: įmokos ,,Sodrai“, pridėtinės vertės (PVM) ir gyventojų pajamų (GPM) mokesčiai.
Valstybė vis dar daugiausia gyvena iš pajamų, gaunamų kaip mokesčiai – jos sudaro net 88,5 proc. valdžios sektoriaus biudžeto. Gyventojai į biudžetą daugiausia sumoka įmokų ,,Sodrai“, PVM, sumokamo įsigyjant prekes ir paslaugas, ir GPM. Didelę dalį akcizo pajamų – apie 61 proc. – taip pat sumoka gyventojai.
O kur visi tie pinigai dingsta?
Lemanui, Lemanui, Danieliui, Danieliui...
Jeigu visą šią krūvą pinigų paverstume pyragu ir jį supjaustytume, gautų gabalų dydis, žinoma, būtų nevienodas. Socialinei apsaugai iš nacionalinio biudžeto 2013 m. numatyta skirti 13,241 mlrd. litų asignavimų. Ir tai – 40 proc. visų išlaidų. 14,6 proc. nacionalinio biudžeto lėšų atiteks švietimui, sveikatos apsaugai – 12,6 proc., ekonomikai numatyta skirti 7 proc. (ekonomikos srityje asignavimų valdytojos, įgyvendinantys pagrindines programas, yra Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos).
Valstybės skolai tvarkyti atiteks 6,4 proc. lėšų, 4,3 proc. – viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, 3,4 proc. – įmokoms į ES biudžetą, 3,4 proc. – gynybai, 2,7 proc. – poilsiui, kultūrai ir religijai, 1,1 proc. – aplinkos apsaugai, 0,6 proc. – būsto ir komunaliniam ūkiui. 4,3 proc. nacionalinio biudžeto lėšų skiriama „kitoms bendrosioms valstybės paslaugoms“. Valstybės tarnautojų darbo užmokestis sudaro 3 proc. nacionalinio biudžeto išlaidų.
Vis dėlto, kaip skelbiama ,,Swedbank” Asmeninių finansų instituto apžvalgoje, didelė dalis valdžios sektoriaus lėšų tiesiogiai ir netiesiogiai perskirstoma patiems gyventojams. Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis šių lėšų (apie 26 proc.) yra visų valstybės sektoriuje dirbančių asmenų (mokytojų, policininkų ir t. t.) darbo užmokesčio fondas, dar 39 proc. lėšų skiriama tiesioginėms socialinėms išmokoms gyventojams.
„Žmonės moka mokesčius, kad galėtų padėti tiems, kuriems reikalingos socialinės išmokos. Biudžetininkų atlyginimai sudaro antrą pagal dydį surenkamų biudžeto lėšų perskirstymo dalį, taigi gyventojams jie grįžta per visuomenei teikiamas paslaugas. Valstybės skolai tvarkyti skiriama 5 proc. biudžeto lėšų“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Skaičiuojant pagal vidutinį atlyginimą (2 045,9 lito), netaupantis gyventojas perskirstant lėšas per biudžetą kas mėnesį kiek daugiau nei 633 litus skiria socialiniam draudimui, kiek daugiau nei 184 litus – sveikatos draudimui. Perskirstant lėšas iš biudžeto, daugiausia jų tenka švietimui – kiek daugiau nei 163 litai nuo vidutinio darbo užmokesčio, o sveikatos apsaugai skiriama beveik 65 proc., aplinkos apsaugai – vos 15 procentų.
Anot O. Bložienės, namų ūkis turi išmanyti savo sumokamų mokesčių struktūrą, kad galėtų įvertinti jam teikiamas viešąsias paslaugas ir žinoti, iš ko už jas sumokama.
Milijardai grįžta verslui. Ir tai gerai
Į nacionalinio biudžeto išlaidas galima pažiūrėti ir per dar vieną prizmę. Skelbiama, kad 2013 m. pinigų suma, kuri suksis viešuosiuose pirkimuose, sudarys beveik 13 mlrd. litų, ir tai beveik toks rodiklis, koks buvo prieš krizę. Žurnalas „Veidas“ suskaičiavo, kad tai maždaug 1,5 mlrd. litų daugiau nei visos šių metų „Sodros“ išlaidos ir per 3 mlrd. litų daugiau nei pajamos, arba daugiau nei du trečdaliai valstybės biudžeto pajamų, neskaičiuojant ES paramos lėšų.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto dekanė doc. dr. Jelena Stankevičienė įsitikinusi, jog tai, kad daugiau nei du trečdaliai valstybės biudžeto pajamų bus skirta viešiesiems pirkimams, nėra jau taip blogai. „Čia didesnė problema yra ne tai, kiek pinigų sukasi viešuosiuose pirkimuose, o tai, kaip viskas vyksta. Viešųjų pirkimų tikslas – užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą. Puiku, kai valstybės lėšos išleidžiamos viešai, skaidriai ir efektyviai. Kai kurios viešųjų pirkimų procedūros yra tobulintinos, kad šių pirkimų konkursas nebūtų kliūtis projektą įgyvendinti laiku. Operatyvumas įgyvendinant projektus visada yra konkurencinis pranašumas, o tai gana sudėtinga pasiekti dėl nuolat užsitęsiančių pirkimų procedūrų“, – sako pašnekovė.
Deja, įvairūs ekspertai tvirtina, kad maždaug trečdalis viešiesiems pirkimams Lietuvoje išleidžiamos sumos iššvaistoma ar pasisavinama. Ką apie tai mano Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas? Jeigu gyventume idealiomis sąlygomis, kiek būtų galima sutaupyti iš tų planuojamų 13 mlrd. litų?
„Apie 2–3 mlrd. litų. Galiu iškart pasakyti. Ir biudžeto deficito neturėtume. Jeigu procesai vyktų griežtai ir sąžiningai, tokią sumą, tikėtina, galėtume sutaupyti. Juk matome, kaip pakeliamos kainos, kaip į priekį pasistumia vienas ar kitas tiekėjas... Oi, kiek čia įvairių interesų! Politinis dalyvavimas šiuose procesuose – niekam ne paslaptis. Kai vieną ar kitą pirkimą Viešųjų pirkimų tarnyba bando tikrinti, kyla ažiotažas“, – neslepia Ž. Plytnikas.
Mėginant aiškintis, kur dingsta biudžeto pinigai, šiame kontekste būtina pabrėžti, kad didelė dalis jų grįžta verslui. Per valstybės užsakymus ar, kitais žodžiais tariant, viešuosius pirkimus. Gink, Dieve, nepagalvokit, kad tai blogai. Čia tik dėl aiškumo aiškinamės.
Pasak Ž. Plytniko, vertinant pagal sektorius, daugiausia lėšų „pasiima“ statybų sektorius – čia sukasi milijardinės sumos. Anot Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo, sprendžiant iš konkursų sąlygų ir teikiamų sumų, galima daryti išvadą, kad statybų sektorius atsigauna. „Įdomiausia tai, jog tenka susidurti su problema, kai daugelis perkančiųjų organizacijų neskaičiuoja, kiek tai atsieis, sutaupyti nelabai stengiasi, nes kainas diktuoja statybininkai. Per patikras matyti, kad veikia nesikeičianti schema: vyksta konkursas, pateikiami siūlymai, nustatoma eilė, staiga pirmų pozicijų dalyviai atsiima savo pasiūlymus ir lieka patys brangiausi – su jų autoriais ir pasirašomos sutartys. Dar įdomesnis dalykas, kai vyksta ginčai ir matai, kad tiekėjas pagrįstai skundžia perkančiosios organizacijos sprendimus ir veiksmus, tačiau staiga atsisako savo pretenzijų, atsiprašo perkančiosios organizacijos ir atsiima pasiūlymą“, – pasakoja Ž. Plytnikas. Ar statybų sektorius, kuris „įsisavina“ milijardines pinigų sumas per viešuosius pirkimus, glaudžiai susijęs su politikais? „Aš nežinau tokio sektoriaus, kuris nebūtų priklausomas nuo politinių sprendimų, tad ir politikų dalyvavimas – ne paskutinėje vietoje. Nemačiau tokios srities, kad nebūtų įtakos“, – šypsosi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas.
VALSTYBĖ: Ar galima daryti išvadą, kad verslas per viešuosius pirkimus užsidirba nemenką dalį savo uždarbio?
VALSTYBĖ: Tad ir žiniasklaida per viešuosius pirkimus pasiima savo dalį?
Ž. Plytnikas: O, žiniasklaida... Ji yra labai stipri jėga, iki šiol ministrai ja puikiai laviruodavo. Čia milijoninės sumos. Kol kas nėra politinės valios išskaidrinti šių pirkimų. Pirmiausia, bijoma atoveiksmio. Antra, reikia specialistų, kurie išmanytų tą sritį labai gerai, žinotų visus niuansus. Trečia, įsivaizduokit, jeigu žiniasklaidą tikrintume, tai būtų milžiniškas darbas – sakykim, kokių trejų metų užsakymas, reikėtų peržiūrėti visas sutartis, užsakymus laikraščiuose, su liniuotėmis tikrinti, ar atitinka reikalavimus ir t. t. Ar reportažas buvo numatytas 12 sekundžių, bet padarytas 5 sekundžių? Už kiek agentūra straipsnį pardavė, o už kiek pirko laikraštyje? Kiek iš tikrųjų mokesčių mokėtojams kainavo toks tarpininkavimas? Ir viskas kažkur nueina. Ne paslaptis, kad politikams naudinga pasišvaistyti valdiškais pinigais, nes tuomet pigiau kainuoja rinkimų kampanija. Viešinimas yra sritis, kur tvyro tamsuma. Labai abstraktus objektas, niekas detaliai nečiupinėja. Labai tikiuosi, kad naujai valdžiai pavyks rasti politinės valios, ir bendromis jėgomis išskaidrinsime viešuosius pirkimus, užtikrinsime didesnę konkurenciją ir sumažinsime biudžetinių lėšų švaistymo mastą.
Anot Ž. Plytniko, dar vienas sektorius, neblogai uždirbantis iš viešųjų pirkimų, – telekomunikacijos. Sunku tuo patikėti, bet Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas tvirtina, jog iki šiol neišreikalauja, kad būtų pateikti tikslūs duomenys, kiek valstybės sektoriuje yra fiksuotojo ir kiek judriojo ryšio abonentų, kiek yra SIM kortelių ir kiek minučių prakalbama. Ryšių sektorius yra reguliuojamas valstybės, tačiau ir jame iki šiol nepavyksta apsikuopti, nes tam reikia ne tik Viešųjų pirkimų tarnybos, bet ir kitų valstybės institucijų ryžto. Kaip galima sumažinti biudžeto išlaidas ryšiui, jei net nežinoma, kiek valstybės institucijos išleidžia valstybės reguliuojamame ryšių sektoriuje?
VALSTYBĖ: O juk tokią situaciją sukuria valstybės tarnautojų ir verslo sintezė – abiem pusėms gerai...
Ž. Plytnikas: Be abejo. Abi pusės suinteresuotos. Su tokiais blogais dalykais verslas užsitikrina sau ateitį – jis ilgai bus tiekėjas, turės darbo, nes tą prospektą reikės taisyti amžinai. Manęs yra klausę, kaip viešieji pirkimai vyksta Danijoje. Žinoma, visur pasitaiko nusižengimų... Bet ten žmonės nesupranta, kaip galima vogti. Todėl, kad kitoks moralės lygis. Jeigu aš blogai padarysiu, bus blogai visiems. Jie žino, kad viskas išlįs į šviesą. O pas mus? Nustato pažeidimus Valstybės kontrolė, mes, iškeliama viena kita byla, tempiama guma, sueina senaties terminai ir viskas. Pažiūrėkit į Gedimino prospektą – kasdien skyla trinkelės. Kas jas pirko? Kieno atsakomybė? Kur garantija, kad tos trinkelės bus geros, kur ekspertizė? Pradėkime išieškoti. Valstybei padaryta žala – kiekvienais metais ten reikia kišti pinigų. Per amžių amžius taip bus. O turėtų būti regreso tvarka – jeigu blogą daiktą nupirkote, grąžinkite pinigus, arba reikia išsireikalauti iš asmenų, kurie tokius sprendimus priėmė. O dabar nupirkta bet kas, sukišta valstybės pinigų ir niekam neįdomu.
Perskirstyti daugiau ar vis dėlto – efektyviau?
Pastaruoju metu dažnai linksniuojama statistika, kad Lietuva užima paskutinę vietą ES pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies perskirstymą per biudžetą. Todėl, be jokios abejonės, girdėti ir balsų, raginančių padėtį taisyti, tai yra surinkti ir padalyti daugiau. Tačiau gal vis dėlto iš pradžių – efektyviau?
VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanė doc. dr. J. Stankevičienė primena, kad nacionalinio biudžeto formavimas nėra savitikslis uždavinys, tai priemonė, padedanti siekti valstybės strateginių tikslų, valstybės strateginio valdymo atraminė posistemė. „Biudžeto asignavimų paskirstymas turėtų priklausyti nuo valstybės strateginių prioritetų. Kokie jie šiandien? Kur mes norime būti po 10–15 metų? Kaip keisis geopolitinė padėtis? Kam turime būti pasiruošę? Tik atsakius į šiuos klausimus, turint ilgalaikę strategiją ir pagrindinius strateginių tikslų pasiekimo rodiklius, galima mąstyti apie optimalų ir efektyvų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą“, – sako doc. dr. J. Stankevičienė.
Ir čia, anot dekanės, svarbūs du apsisprendimai: pirma, formuojant biudžetą svarbu įvertinti, kiek asignavimų reikia skirti, norint užtikrinti gyvybiškai svarbius šiandien vykstančius valstybės procesus, o kiek galima investuoti, antra, kiek sričių ir kokias sritis valstybė finansuos biudžeto lėšomis, kiek strateginių tikslų ir kokiose srityse galima pasiekti pasitelkus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. „Skirtingos valstybės per biudžetą perskirsto skirtingą dalį BVP. Vieno teisingo atsakymo nėra, nes kiekvienos valstybės situacija unikali – kiek stiprus ir socialiai atsakingas yra verslas, kokia socialinės apsaugos sistema, kiek valstybė priklausoma nuo išorinių ekonominių įtakų, kokią dalį paslaugų valstybė prisiima vykdyti ir kt.“, – sako doc. dr. J. Stankevičienė.
Ir vis dėlto, kaip efektyviai panaudoti valstybės biudžetą, kad valstybės asignavimų investicinė grąža būtų didžiausia? VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanė atsako, kad valstybės išlaidos yra galingas svertas, galintis paskatinti ekonominę ūkio plėtrą. Rinkdamiesi iš alternatyvų, kur efektyviau panaudoti lėšas, turime priimti investicinį sprendimą, orientuotą į ateitį. Tam sugretiname naudą, kurią planuojame gauti, ir riziką, susijusią su šios naudos gavimu. Anksčiau Lietuvos ekonomikos institutas (likviduotas 2009 m.), akademikas Eduardas Vilkas kurdavo ūkio plėtros prognozavimo modelius. Kitose šalyse remiamasi Vasilijaus Leontjevo tarpšakinio balanso modeliu (1973, Nobelio premija). Tokie modeliai padeda aprašyti konkrečios ekonomikos veikimą, išsiaiškinti pagrindinius ūkio sektorius, identifikuoti, kur viešojo sektoriaus investicijos yra gyvybiškai svarbios, gali kompensuoti rinkos „nematomos rankos“ netobulumus ir duoti pastebimą efektą. Galbūt ir dabar reikėtų sutelkti Lietuvos ekonomistų – ir mokslininkų, ir praktikų – pajėgas, siekiant atsakyti į klausimą, kur ir kaip panaudoti valstybės biudžeto pajamas, kad nauda būtų didžiausia.
Na, o kol kas – Lemanui, Lemanui, Danieliui, Danieliui...
VIEŠIEJI PIRKIMAI (BE MAŽOS VERTĖS PIRKIMŲ) PAGAL PIRKIMO OBJEKTO GRUPES
2012 m. I ketvirtis
| Transporto įranga ir pagalbiniai transportavimo gaminiai | 1,8 mlrd. litų | 52,2 proc. |
| Statybos darbai | 850 mln. litų | 23,8 proc. |
| Medicinos įranga, farmacijos ir asmens higienos produktai | 158 mln. litų | 4,5 proc. |
| Naftos produktai, kuras, elektra ir kiti energijos šaltiniai | 120 mln. litų | 3,4 proc. |
| Žemės ūkio, miškininkystės, sodininkystės, akvakultūros ir bitininkystės paslaugos | 66,2 mln. litų | 1,9 proc. |
| Architektūros, statybos, inžinerijos ir inspektavimo paslaugos | 46,2 mln. litų | 1,3 proc. |
| Statybinės konstrukcijos ir medžiagos | 44,2 mln. litų | 1,2 proc. |
| Verslo paslaugos: teisinės, rinkodaros, konsultavimo ir kt. | 41,9 mln. litų | 1,2 proc. |
2012 m. II ketvirtis
| Statybos darbai | 947,9 mln. litų | 48,3 proc. |
| Medicinos įranga, farmacijos ir asmens higienos produktai | 179,9 mln. litų | 9,2 proc. |
| Naftos produktai, kuras, elektra ir kiti energijos šaltiniai | 131 mln. litų | 6,7 proc. |
| Transporto įranga ir pagalbiniai transportavimo gaminiai | 84 mln. litų | 4,3 proc. |
| Finansinės ir draudimo paslaugos | 56,3 mln. litų | 2,9 proc. |
| Verslo paslaugos: teisinės, rinkodaros, konsultavimo ir kt. | 49 mln. litų | 2,5 proc. |
| Biuro ir skaičiavimo mašinos, įrenginiai ir reikmenys (išskyrus baldus ir programinę įrangą) | 45 mln. litų | 92,3 proc. |
| Architektūros, statybos, inžinerijos ir inspektavimo paslaugos | 44 mln. litų | 2,3 proc. |
2012 m. III ketvirtis
| Statybos darbai | 1,24 mlrd. litų | 49,5 proc. |
| Naftos produktai, kuras, elektra ir kiti energijos šaltiniai | 233,9 mln. litų | 9,3 proc. |
| Architektūros, statybos, inžinerijos ir inspektavimo paslaugos | 170 mln. litų | 6,8 proc. |
| Transporto įranga ir pagalbiniai transportavimo gaminiai | 122,7 mln. litų | 4,9 proc. |
| Medicinos įranga, farmacijos ir asmens higienos produktai | 100,7 mln. litų | 4,0 proc. |
| Verslo paslaugos: teisinės, rinkodaros, konsultavimo, įdarbinimo, spausdinimo, apsaugos | 60 mln. litų | 2,4 proc. |
| Laboratorinė, optinė ir precizinė įranga (išskyrus akinius) | 52,9 mln. litų | 2,1 proc. |
| Finansinės ir draudimo paslaugos | 51,8 mln. litų | 2,1 proc. |
2012 m. IV ketvirtis
| Naftos produktai, kuras, elektra ir kiti energijos šaltiniai | 1,4 mlrd. litų | 35,3 proc. |
| Statybos darbai | 1,35 mlrd. litų | 32,5 proc. |
| Transporto įranga ir pagalbiniai transportavimo gaminiai | 170 mln. litų | 4,1 proc. |
| Medicinos įranga, farmacijos ir asmens higienos produktai | 159,7 mln. litų | 3,8 proc. |
| Pašto ir telekomunikacijų paslaugos | 103,8 mln. litų | 2,5 proc. |
| Verslo paslaugos | 91,3 mln. litų | 2,2 proc. |
| IT paslaugos | 86 mln. litų | 2,1 proc. |
| Finansinės ir draudimo paslaugos | 76,4 mln. litų | 1,8 proc. |
