Pavasarį emigrantai grįžta į Lietuvą gražintis

Į Lietuvą emigrantai grįžta ne tik aplankyti artimųjų, bet ir taisyti sveikatos ar gražintis, o per trumpą laiką stengiantis pasidaryti kuo daugiau procedūrų, svečiai iš užsienio Lietuvoje pakloja kelis kartus daugiau nei vietos gyventojai. Specialistai skaičiuoja, kad kovo ir balandžio mėnesiai – darbymetis.

„Emigrantų atvažiuoja labai daug: jie gali sudaryti nuo 10 iki 60 proc. visų klinikos klientų, priklausomai nuo klinikos ir sezonų. Tačiau atvažiuoja ir užsieniečiai: britai, skandinavai, vokiečiai, žydai, amerikiečiai, rusai. Pavyzdžiui, žmonių daugiau atvyksta vasarą per atostogas, prieš Kalėdas, dabar ruošiamasi vasaros sezonui ir jaučiamas pavasarinis antplūdis, jis tęsis kovą-balandį“, - sako Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos prezidentas Dainius Balčiūnas.

Specialistas skaičiuoja, kad išlaidos grožio chirurgijai Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europos rinkomis, gali sumažėti iki trijų kartų.

„Į Lietuvą žmonės atvyksta operuotis veidus, nosis, akių vokus, krūtinę, pilvą, riebalus siurbti ir daugybės kitų paslaugų. Po traumų ar po vėžinių susirgimų pacientų atvyksta rečiau ir jiems paslaugas teikia klinikos, kurios dirba su draudimo bendrovėmis, nes dažniausiai jų kaina yra kompensuojama“,- pasakoja jis.

D.Balčiūnas dėsto, kad klientai iš užsienio nuo klientų ir Lietuvos skiriasi: užsieniečiai planuoja praktiškiau, konkrečiau žino, ko nori, o Lietuvoje žmonės turi daugiau laiko planavimui, todėl neskuba apsispręsti, kokių paslaugų jiems reikėtų. Mažiausiai klientų klinikos sulaukia rugpjūtį, rugsėjį ir sausį.

Iš Skandinavijos ir Jungtinės Karalystės atvyksta taupyti

Kaune veikianti klinika "Grožio chirurgija" Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje turi ten dirbančias konsultantes, o klinikos vadovas Jonas Staikūnas pasakoja, jog toks sprendimas yra veiksmingas ir padeda pritraukti daugiau klientų iš užsienio.

„Mūsų požiūris yra toks, kad mūsų atstovai suteikia informacijos užsienyje. Matome rezultatus: atvykta pacientų, kurie atvažiuoja ne tik estetinei chirurgijai, bet ir, pavyzdžiui, sąnario rekonstrukcijai“, - sako jis.

Klinika skaičiuoja, kad apie 50 proc. klientų yra užsieniečiai: iš jų kalbantys užsienio gimtąja kalba sudaro apie 30 proc., o grįžtantys emigrantai – apie 20 proc.

„Lietuvos gyventojai dažniausiai kreipiasi tik dėl estetinių operacijų ir turime dienos chirurgijos paslaugų, kurios yra nedidelio chirurginio įsikišimo - pacientai po 48 valandų dažniausiai išleidžiami iš klinikos. Tačiau kai atvažiuojama klubo ar kelio protezavimui, tai jau yra kitokios operacijos: ligoninėje būnama iki 5 parų, po to reikalinga aktyvi reabilitacija“, - dėsto medikas.

Jis priduria, kad iš užsienio atvykę pacientai ir emigrantai stengiasi iš karto pasidaryti kelias operacijas, nevengia didesnio chirurginio įsikišimo.

„Stengiamasi koreguoti kelias vietas iš karto: krūtinę, tuo pačiu ausis arba pilvo sieneles. Užsienyje sudėtinės operacijos yra brangios, o pas mus sąlyginai pigiau“, - paaiškina J. Staikūnas.

Pavyzdžiui, Lietuvoje nosies korekcija gali kainuoti apie 2 tūkst. eurų (6,901 tūkst. Lt), Skandinavijoje – apie 5 tūkst. eurų (17,26 tūkst. Lt), o Jungttinėje Karalystėje – apie 5 tūkst. svarų sterlingų (19,9 tūkst. Lt).

Neskuba didintis krūtinės

Medikai pastebi, kad dėl kai kurių operacijų į Lietuvą neskubama vykti, viena jų yra krūtų didinimas.

„Užsienietės pacientės nelabai atvažiuoja krūtų didinimo procedūrų, kurios populiarios pas mus, mat veikia ekonominiai dėsniai: krūtų didinimo kaina užsienyje nėra trigubai didesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Švedijoje tai gali kainuoti 4-5 tūkst. eurų (13,81 – 17,26 tūkst. Lt) o Lietuvoje 2,6-2,7 tūkst. eurų (8,98 – 9,32 tūkst. Lt), tačiau dar kainuoja lėktuvo bilietai, viešbutis ir skirtumas nėra labai didelis“, - skaičiuoja J. Staikūnas.

Tačiau Lietuvos plastinės chirurgijos klinikų niša – veido plastinės operacijos, pavyzdžiui, šalinant senėjimo požymius: Skandinavijoje tokio tipo operacijos gali kainuoti 5-7 tūkst. eurų (17,26 – 24,17 tūkst. Lt), Lietuvoje šios paslaugos kainuoja 3-3,5 tūkst. eurų (10,36-12,08 tūkst. Lt).

Nedaug Lietuvos klinikos sulaukia pacientų, kurie nori operuotis po traumų: iš visų veido operacijų jos sudaro apie 5 proc., tačiau dėl tik nosies korekcijų kreipiamasi dažniau: dėl traumų daroma 20-25 proc. visų nosies operacijų.

Mažinasi skrandžius

Nutikimo chirurgija Lietuvoje tarp emigrantų ir užsienio piliečių yra labai paklausi, o didžiausias pacientų srautas – iš Skandinavijos.

„Kai kūno masės indeksas yra didesnis nei 40-imt, labai retai galima pasiekti gerų efektų su vien tik terapinėmis priemonėmis: dietomis, psichologo pagalba ar fizinio krūvio didinimu. Tada jau pradedami taikyti įvairūs chirurginiai metodai. Pas mus važiuoja išskirtinai tik užsieniečiai, kurie beveik visada yra skandinavai“, - dėsto J. Staikūnas.

Jis paaiškina, kad pacientai iš užsienio turi galimybę išlaidas gydymui Lietuvoje atgauti savo šalyje, dėl to dažnai tenka rašyti aiškinamuosius raštus, pavyzdžiui, Švedijos sveikatos draudimo įstaigoms už kokias paslaugas žmonės mokėjo Lietuvoje. Tačiau Lietuvos gyventojai dėl nutukimo chirurgijos į privačias klinikas kreipiasi retai, nes yra galimybė tokį gydymą iš dalies kompensuoti.

Skaičiuojama, kad emigrantai ir užsieniečiai vidutiniškai operacijoms ir kitoms procedūroms išleidžia apie 14 tūkst. litų, o lietuviai apie 5-6 tūkst. litų. J. Staikūnas apgailestauja, kad Lietuvos plastinės chirurgijos paslaugų patrauklumą pablogino tai, kad nuo 2011 m. už jas tenka mokėti PVM, kai odontologų ir kitoms gydymo paslaugoms PVM netaikomas.

Stomatologai antplūdžio nejaučia

Dantų gydymo specialistai didelio užsieniečių ar emigrantų antplūdžio nejaučia, tačiau sako pastebėję, jog atvykę iš užsienio pacientai dažnai nori sudėtingesnių paslaugų: dantų implantavimo ar protezavimo.

„Pacientų iš užsienio, emigrantų srautai nėra dideli, o jų santykis pajamose sudaro apie 10-15 proc., tačiau jų perkamos paslaugos yra sudėtingesnės ir brangesnės, todėl jų atnešamos pajamos yra didesnės“, - skaičiuoja „Denticija“ odontologijos klinikų grupės rinkodaros skyriaus vadovė Simona Mečanecienė.

Pavyzdžiui, vieno danties implantavimas su papildomu gydymu gali kainuoti apie 6 tūkst. litų, kai vien plombavimas ar burnos higiena kainuoja kelis šimtus litų.

„Iš mūsų praktikos užsieniečiai išvis yra tik vienetiniai atvejai, dažniausiai kreipiasi iš užsienio atvykę lietuviai iš Airijos, Jungtinės Karalystės. Matyt, tarp užsieniečių būtų populiarios ir odontologinės paslaugos, bet tam reikalinga daugiau infrastruktūros: vizų, kompensavimo, draudimo ir kol sistema nebus galutinai sutvarkyta, jie pakankamai vangiai žiūri į galimybę gydytis Lietuvoje. Be to, pridėjus skrydžių ir viešbučių kainas paslaugos nebeatrodo tokios pigios“, - sako ji.

Tačiau S. Mečanecienė svarsto, kad jei būtų palengvinta vizų gavimo tvarka į Lietuvą vykstant medicininių paslaugų, ar sudarytos tarptautinės sveikatos draudimo sutartys, užsieniečių srautai būtų gausesni.

Kita kliūtis odontologiniam turizmui Lietuvoje - dėl Lietuvos specialistai konkuruoja su čekais, lenkais ir ypač vengrais.