Pagal šiuo metu galiojantį Investicijų įstatymą, užsienio investicijos neleidžiamos į komercinę-ūkinę veiklą, susijusią su loterijų organizavimu.

K. Trapiko nuomone, pačios vietinės bendrovės, organizuojančios loterijas, nepajėgios įsigyti modernių technologijų, programų.

"Užsienio investicijų atsiradimas modernizuotų loterijų technologiją, padidintų loterijų apyvartą ir įplaukas į biudžetą, būtų sukurta naujų darbo vietų", teigia K. Trapikas.

Finansų ministerijos Finansinių institucijų departamento lošimų skyriaus viršininkės Loretos Šumskaitės nuomone, Seimas pateiktą įstatymo pataisą turėtų svarstyti kartu su Loterijų įstatymu.

"Jei bus leidžiama steigti 100 proc. užsienio kapitalo įmonę, tai šalies bendrovės, organizuojančios loterijas, gali būti "nušluotos", BNS sakė L. Šumskaitė.

Todėl, pasak Lošimų skyriaus viršininkės, pirmiausia turi būti priimtas Loterijų įstatymas, nes priešingu atveju, "įsileidę užsienio kapitalą, turėsime prie jo derintis".

Loterijų įstatymas parengtas jau seniai. Finansų ministerija jį pateikti Seimui ketino dar 1998-ųjų rudenį.

Šiuo metu Lietuvoje loterijas organizuoja bendrovės "Žalgirio loto", "Olifėja", "Lietuvos aklųjų choras". Dar dviem viešosioms įstaigoms - "Karališkosios bendruomenės ūkio rūmai" ir "Vilties paukštė" - yra išduotos licencijos rengti loterijas.

"Vilties paukštė" licenciją įsigijo šių metų vasarį. "Karališkosios bendruomenės ūkio rūmai" ją įsigijo dar pernai birželį, tačiau veiklos taip ir nepradėjo.

"Loterijų verslas nėra toks paprastas naujokams, kaip atrodo - reikalingos žinios. Neužtenka tik pasigaminti bilietus, reikia turėti platinimo sistemą visoje Lietuvoje", sakė L. Šumskaitė.

1999 metais keturių loterijas organizuojančių įmonių - "Lietuvos loto", "Žalgirio loto", "Olifėja" ir "Lietuvos aklųjų choras" - bendra apyvarta buvo 112,699 mln. litų, arba 12,7 proc. mažesnė nei 1998-aisiais.

Pernai pelningai dirbo tik loterijų rinkos lyderė "Olifėja", kuri uždirbo 1,153 mln. litų bendrojo pelno.

Kitos trys bendrovės - "Žalgirio loto", "Lietuvos loto" ir "Lietuvos aklųjų choras" - 1999-aisiais dirbo nuostolingai ir patyrė atitinkamai 690,183 tūkst., 226,279 tūkst. ir 217,276 tūkst. litų nuostolių.