Swedbank” vyriausiasi ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad išsigandęs ir toliau didinamo minimalaus mėnesinio atlyginimo verslas gali nuspręsti aktyviau investuoti į darbo vietų automatizaciją, kuri pakeistų mažai kvalifikuotą darbo jėgą.

DELFI klausia, ar sulauksime laikų, kai gamyklose tebus keletas mašinas prižiūrinčių specialistų, o bankuose ir parduotuvėse apsitarnausime patys?

Teoriškai turėtų automatizuotis, bet neturi tam lėšų

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas teigė, kad teoriškai pakilus minimaliam užmokesčiui įmonės turėtų pradėti aktyviau automatizuotis, tačiau praktiškai tai neveikia – įmonės stengiasi ir toliau kuo daugiau pinigų skirti eksportui didinti ir investicijos į technologijas tampa ne pirmu prioritetu.

„Bet koks darbo kaštų pabrangimas sąlygoja, kad kažkas pasitraukia iš rinkos. Tai didžiausia problema visgi tampa padidėjęs nedarbas ir, aišku, iš kitos pusės verčia įmones automatizuotis. Bet šiai dienai pramonės įmonėse automatizavimas yra gana komplikuotas dėl to, kad mes turime rekordinį eksportą ir jis vis dar rekordiškai auga ir įmonės visas savo laisvas lėšas nukreipia į žaliavų užpirkimą ir kitoms su eksportu susijusioms išlaidoms padengti, bet ne investicijoms“, - tikino pašnekovas.

Pasak pašnekovo, visgi įmonės šiuo metu neturi pakankamai lėšų automatizuotis, nors darbo jėgos kaštų augimas ir yra skausmingas.

„Bankų skolinimo politika švelnėja, bet labai palaipsniui ir ne taip sparčiai, kaip mes norėtume, o įmonės vidinių resursų visiškai neturi tam, kad vien iš savo lėšų galėtų įsigyti tam tikrą įrangą“, - sakė S. Besagirskas.

Pašnekovas patikino, kad automatizavimas atsiperka per ilgą laiką, tačiau tam tikrose pramonės šakose atsipirkimas gali būti pasiektas ir per pusmetį.

„Tačiau dažniausiai automatizacija yra ilgas procesas. Net paėmus ir paprastą bandelių kepimą, reikia mašinas nusipirkti, pastatyti, suderinti, viskas užtrunka ne trumpiau nei metus. Jei būtų galima (įrangą – DELFI) nusipirkti šiandien, atsinešti ir ryt jau gaminti, gal įmonės labiau eitų tuo keliu“, - svarstė LPK atstovas.

Sigitas Besagirskas

Visgi pašnekovas pastebėjo, kad automatizacija nebūtinai turi pareikalauti didelių investicijų. Pasak jo, net mažas techninis pakeitimas gamybos procese gali būti efektyvus.

„Tekstilės pramonėje yra mitas, kad ji yra labai imli darbo jėgai, bet tas imlumas smarkiai mažėja. Pats lankiausi vienoje įmonėje, kur daug darbo sudaro staklės, robotai, - kalbėjo S. Besagirskas. - Pats ką tik lankiausi ir „Vilkyškių pieninėje“. Atrodytų, kad pieno produktai paprasti, bet veikla yra sudėtinga. Matėme naujus robotus, kurie vašku aptepinėja sūrius. Vienas robotas pakeičia 50 žmonių“.

Žinoma, bendra statistika atskleidžia, kad palyginus su kaimyninėmis šalimis Lietuva investuoja į technologijas ir automatizaciją daug mažiau nei kaimyninės šalys.

„Gal tik prieš pusmetį įmonių vadovai pradėjo suprasti, kad jau maksimaliai išnaudoja įrangą. Suprato, kad eksporto augimas nebeleis jų naudoti ilgai. Todėl įmonės pradeda žvalgytis į naują įrangą ir liberalėjant bankų skolinimui, manau, kad naujos įrangos įsigijimo srautą pradėsime jausti nuo 2014 m.”, - sakė LPK atstovas.

Savitarnos kasos – dėl patogumo, o ne sutaupymo

Žmonių darbas mašinoms perkeliamas ne tik pramonėje, bet ir prekybos ir paslaugų sektoriuose. Tačiau šių verslų atstovai sako, kad automatizacija čia vyksta ne dėl noro sutaupyti darbo jėgos kaštų, o dėl patogumo klientams.

Prekybos tinkle „Iki“ savitarnos kasos veikia jau penkerius metus. Kaip teigė parduotuvių tinklo atstovas spaudai Valdas Lopata, nuo pat pradžių buvo nuspręsta įrengti 100 savitarnos kasų visoje Lietuvoje. Tiek jų dabar parduotuvėse ir veikia.

Tačiau „Iki“ atstovas tikino, kad savitarnos kasos įmontuotos ne norint sumažinti prekybos tinko kaštus, bet klientams, kurie nori greičiau apsipirkti.

„Atsipirkimas yra ilgalaikis, bet pirmiausia žiūrėjome į inovaciją. Būtent pasisėmę patirties iš Vakarų sumanėme įrengti savitarnos kasas“, - kalbėjo V. Lopata.

Parduotuvių tinklo atstovas teigė, kad įrengus savitarnos kasas ne kartą sulaukė klausimų, ar dėl jų nebus atleidžiami darbuotojai. Tačiau, kaip teigė pašnekovas, nei vienas darbuotojas nebuvo atleistas dėl savitarnos kasų.

Pasiteiravus, ar ateityje planuojama ir toliau įrenginėti savitarnos kasas, V. Lopata patikino, kad kol kas užtenka tiek, kiek yra.

„Bent kol kas akivaizdu, kad reikalingos tradicinės kasos, o savitarnos yra kaip alternatyva skubantiems“, - kalbėjo jis.

Bankomatai negalės atlikti visų banko darbuotojų funkcijų

Vis daugiau paslaugų be darbuotojų įsikišimo galima gauti ir bankuose. Nuolat didinamas bankomatų skaičius leidžia ne tik išsiimti grynuosius, bet ir pasidėti pinigus į sąskaitą ar apsimokėti už tam tikras paslaugas.

Šiuo metu beveik 400 bankomatų Lietuvoje turinčio „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad artimiausiu metu įrengti daugiau bankomatų neplanuojama, tačiau keliamas kitas tikslas.

„Atliekant nuolatinį bankomatų veiklos monitoringą siekiama kuo optimaliau išnaudoti savo bankomatų tinklo privalumus – bankomatai turi būti maksimaliai naudingi banko klientams“, - kalbėjo pašnekovas.

Visgi S. Abraškevičius pažymėjo, kad bankomatai negalės pakeisti banko skyriuose dirbančių žmonių.

„Savitarnos erdvės, interneto bankas, mobilusis bankas leidžia klientams nesudėtingas operacijas, mokėjimus ir pinigų pavedimus atlikti savarankiškai, be banko darbuotojų įsikišimo. Tad natūralu, kad banko konsultantai gali daugiau laiko skirti ne rutininėms operacijoms vykdyti, o patarti ir konsultuoti taupymo, investavimo, paskolų ir kitais klausimais“, - pridėjo „Swedbank“ atstovas.

Pasak jo, patys bankomatai pajamų negeneruoja, nes pinigų išgryninimas yra nemokamas. Bankomatų tinklą išlaiko pajamos, gaunamos iš kitų paslaugų.