Lietuvos bankų asociacijos statistika rodo, kad 2012 m. pabaigoje, palyginti su 2011 m. pabaiga, komercinių banko padalinių mažėjo, pavyzdžiui, per metus SEB atsisakė 7 skyrių, „Swedbank“ - 3, atitinkamai šiuose bankuose mažėjo ir darbuotojų 202-iemis ir 99-iais. Panaši tendencija atsisakant bankų skyrių vyravo ir 2011 m. palyginti su 2010 m.

Iš viso Lietuvoje per metus visų šalies komercinių bankų padalinių sumažėjo trimis, o darbuotojų bankuose – 269. Kai kurie bankai, pavyzdžiui, Šiaulių bankas, Ūkio bankas, Medicinos bankas, steigė naujų skyrių.

„Galimybės bankams toliau „veržtis diržus", skatinant vartotojus pereiti į elektroninę erdvę Lietuvoje yra tiesiog puikios: juk mes galime džiaugtis vienu sparčiausiu pasaulyje plačiajuosčiu ryšiu, kuris prieinamas didelėje Lietuvos teritorijos dalyje, o taip pat 100 proc. viršijančia mobiliojo ryšio skvarba. O tai yra gana svarbūs veiksniai, pratinant vartotojus prie elektroninės, o ne asmeniniu ryšiu pagrįstos bankininkystės“, - mano asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Jis primena, kad pasaulyje dar maždaug trys iš keturių klientų nėra nė karto bandę naudotis mobiliąja bankininkyste, tačiau prognozuojama, kad jau apie 2015-uosius tokių bebus likę tik vienas iš trijų.

„Lietuvoje didžiuliu tempu plinta išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių mada. Taigi, vartotojams priprantant prie mobilaus gyvenimo būdo, bankininkystė taip pat vis dažniau iš namų svetainių ir kabinetų persikels į gatves, kavines, netgi parkus. Atrodo, kad mes nebeturime kito kelio: tai, kas patogiau, klesti, o tai, kas mažiau patogu, užleidžia vietą naujovėms. Bankų skyriai nutolusiose vietovėse bus uždaryti, nes juos laikyti bankams visiškai nebeapsimokės. Deja, panašu, kad vartotojai neturi kito kelio, kaip prisitaikyti“, - dėsto K.Kupšys.

Pasaulio banko statistika rodo, kad Lietuvoje komercinių bankų padalinių kiekis 100 tūkst. suaugusių gyventojų mažėja: 2008 m. jų buvo – 28,5, 2009 m. - 28,2, o 2010 m. - 27,3. Daugiausiai jų buvo 2007 m., kai 100 tūkst. gyventojų teko 28,7 padalinių (2006 m. - 27).

Tačiau Latvijoje komercinių bankų padalinių 100 tūkst. gyventojų teko dar daugiau: 2008 m. jų buvo – 35,1 2009 m. - 33,5, o 2010 m. - 31,7.

Estijoje 100 tūkst. gyventojų teko mažiau bankų padalinių nei Lietuvoje, tačiau jų taip pat mažėjo: 2008 m. jų buvo – 23,8 2009 m. - 20,2, o 2010 m. - 19,3.

Bet kai kuriose šalyse 100 tūkst. gyventojų teko žymiai daugiau padalinių, pavyzdžiui, Danijoje 2008 m. jų buvo – 50,5, 2009 m. - 45,8, o 2010 m. - 41,1.

Planuoja padvigubinti IT pajėgas

„Swedbank“ laikosi pozicijos, jog sakyti, kad bankas palaipsniui atsisako darbuotojų yra neteisinga.

„Darbuotojų judėjimas vyksta abejomis kryptimis ir tokia migracija yra natūrali kiekvieno verslo dalis: darbuotojai ateina į banką, išeina iš jo, nes nusprendžia tęsti karjerą kitose srityse, kai kurie darbuotojai dirbo terminuotų darbo sutarčių pagrindu, galų gale žmonės baigia karjerą ir išeina į pensiją. Darbuotojų judėjimas taip pat atspindi ir pozityvesnes nuotaikas darbo rinkoje - rimstant išorinėms makroekonomikos grėsmėms gyventojai drąsiau ieško naujų karjeros galimybių“, - dėsto “Swedbank” atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Tačiau jis sako, kad šiemet „Swedbank“ planuoja įsteigti informacinių technologijų (IT) Kompetencijų centrą, kuriame iki metų galo planuojama įdarbinti 100 naujų darbuotojų.

„Tai banke dirbančių IT srities darbuotojų skaičių padvigubintų. Bankas naujojo centro darbuotojų atranką vykdo keliais etapais, šiuo metu baigiamas pirmasis atrankos etapas“, - džiaugiasi jis.

Paklaustas, galbūt plėtra IT srityje kaip tik įrodo, kad bankas daugiau dėmesio skiria elektroninėms paslaugoms, o ne klientų aptarnavimui skyriuose, S. Abraškevičius nesutiko.

„Taip tikrai nėra. Klientams vis daugiau kasdieninės bankininkystės operacijų atliekant savarankiškai darbuotojai padaliniuose gali daugiau laiko skirti konsultacijoms taupymo, investavimo, paskolų klausimais. Tie patys darbuotojai padaliniuose vietoje rutininių grynųjų pinigų operacijų gali atlikti kitus darbus ir daugiau laiko skirti klientams. Klientų apklausos ir nuomonių tyrimai rodo, jog klientai tai vertina kaip teigiamą dalyką“, - teigia jis.

Persiorientuoja į elektroninę erdvę

SEB banko Personalo departamento direktorė Indrė Bartulytė – Užupė dėsto, kad mažesnį darbuotojų skaičių banke lėmė tai, kad bankas nuolat įgyvendino veiklos efektyvumo didinimo priemones.

„Be to, dėl elektroninių paslaugų populiarėjimo ir plečiamo savitarnos padalinių skaičiaus mažėjo banko skyrių“, - pripažįsta vadovė.

I.Bartulytė – Užupė sako, kad nors SEB banke ir jo grupėje darbuotojų skaičius mažėja, darbuotojų daugėja SEB grupės Vilniuje įsteigtame paslaugų teikimo centre „Skandinaviska Enskilda Banken AB“ Vilniaus filiale.

„Nuo 2008 metų, kai Vilniuje buvo įsteigtas šis centras, iki 2012 metų pabaigos šiame paslaugų centre buvo sukurtos 328 naujos darbo vietos. Vien 2012 metais šiame centre sukurtos 97 naujos darbo vietos. Naujos darbo vietos šiame centre buvo ir tebėra kuriamos todėl, kad SEB grupė perkelia į Vilnių vis daugiau ir vis sudėtingesnių pagalbos verslui funkcijų. Be to, per visus šiuos centro veiklos metus buvo ne tik kuriamos naujos darbo vietos, bet ir plečiama esamų darbuotojų kompetencija - beveik visi darbuotojai vyko į ilgalaikius mokymus kitose užsienio šalyse - ir perimama atsakomybė už sudėtingesnes funkcijas“, - teigia ji.

Lietuvos bankas pastebi besikeičiančią rinką

Vytautas Valvonis
Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis primena, kad pernai Lietuvos banko atliktas mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimas atskleidė, kad grynųjų pinigų operacijos ir jų tvarkymas bankams yra santykinai brangus.

„Todėl alternatyvių gryniesiems pinigams skatinimas ir jų prieinamumo didinimas bankams yra aktualūs. Viena vertus, augant elektroninių mokėjimų skaičiui atsiranda sąlygos mažėti bankų įkainiams už operacijas negrynaisiais pinigais. Kita vertus, klientų įpročiai yra gana inertiški, todėl dalis visuomenės vis dar linkusi naudotis paslaugomis būtent bankų filialuose ir prioritetą teikia tiesioginiam kontaktui. Todėl, jei bankai mažina skyrių skaičių ar brangina juose atliekamas paslaugas, dalis klientų patiria nepatogumų. Tačiau mokėjimo paslaugų rinka gana dinamiška“, - mano V. Valvonis.

Esant tokiai situacijai, jis mato nišą naujoms elektroninių pinigų, mokėjimo įstaigoms, kurios konkuruoja su bankais ir perima dalį mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų.

„Konkurencija šiame sektoriuje tik sveikintina. Kuo didesnis paslaugų ir jų teikėjų pasirinkimas – tuo geriau vartotojui“, - apibendrina V. Valvonis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (91)