Žemėtvarkininkų dėka ši jau kartą sprogusi linija atsidūrė po beveik dvidešimčiai žmonių sugrąžinta žeme. "Klaipėdos vandens" vadovas Leonas Makūnas baiminasi, kad pastarųjų sklypų šeimininkai už jų žemėje atliksimus darbus gali paprašyti nerealių kompensacijų.
Nepavykus susitarti gražiuoju, bendrovei tektų bylinėtis, o užtrukus teismų procesams galėtų nuplaukti Europos Sąjungos fondų parama apie 6,5 mln. eurų (22,3 mln. litų) vertės projektui.
Žemės grąžinimo procesus kuruojantys valdininkai teigia, jog privalėjo grąžinti žemes virš visam miestui svarbios nuotekų šalinimo linijos, nes taip numato įstatymai.
"Laukiame Briuselio sprendimo ir ruošiamės projektų įgyvendinimui. Spaudiminės linijos, kurios skersmuo - 1,2 metro, rekonstrukcijos projektą jau turime parengę anksčiau, tad ruošiame sąlygas konkursui ir stengiamės gauti leidimą statybai. Būtent šioje vietoje ir atsirado netikėtų problemų", - teigė "Klaipėdos vandens" generalinis direktorius Leonas Makūnas.
Anot jo, nuotekų linijos projektas buvo paruoštas prieš keletą metų - tada ši linija buvo nuteista po valstybine žeme ir tik po trimis privačiais sklypais. Su pastarųjų savininkais buvo sutarta, jog jie nekliudys atlikti rekonstrukcijos darbus. Tačiau dabar paaiškėjo, kad virš spaudiminės linijos jau atsirado 16 privatiems asmenims priklausiančių sklypų.
"Tai tikrų tikriausias neapsižiūrėjimas ar aplaidumas, mat paprastai virš magistralinių vandentiekio, kanalizacijos, dujų ar elektros trasų yra formuojami vadinamieji valstybinės žemės koridoriai. Jie reikalingi tam, kad juos prižiūrinčios įmonės galėtų bet kada likviduoti avarijas ar atnaujinti infrastruktūrą. Šiuo atveju kažkodėl tai nebuvo padaryta", - komentavo jis.
Minimos linijos atnaujinimas atsieis 6,5 mln. eurų, o 11 mln. eurų kainuos dumblo pūdymo aikštelės rekonstrukcija. Tikimasi, kad 63 proc. lėšų skirs Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondas, 15 proc. - valstybė, "Klaipėdos vandens" indėlis siektų - 22 proc.