Paklaustas, ar žmonės galės rinktis kaupti pensijai pagal paskelbtą formulę „2+1+1“, A.Butkevičius patikino, kad dabar įstatymas galioja, tačiau pridūrė, kad modelis galėtų keistis.

„Bus atlikti paskaičiavimai ir kitą savaitę bus pateiktas atsakymas, koks bus tas modelis, - teigė jis. - Matematiką visi puikiai mokame, tikrai? Yra labai paprastas pavyzdys, jeigu priimame įstatymą ir jeigu, pavyzdžiui, kitais metais mes pradedame įgyvendinti pensijinę reformą, pritaikome tam tikrą formulę, kaip jūs sakote „2+1+1“, antrasis variantas, kai liekama prie seno varianto, ir pasakoma, kad pareikalaus papildomai 500 mln. Lt. O mes puikiai žinome, kad kitais metais, vadovaujantis Finansinės drausmės įstatymu, mes galime didinti išlaidas tik 300 mln. Lt.“

Jis tęsė, jog jei išlaidos būtų didinamos 500 mln. Lt, tai reikštų, kad Vyriausybė ruošiasi išlaidauti ir pažeisti Finansinės drausmės įstatymą, o tada kiltų grėsmė šalies fiskalinei politikai ir euro įsivedimui. Tačiau A.Butkevičius nepatikslino, kaip Vyriausybė elgtųsi tokiu atveju.

„Žiūrint į 2014 m. finansinę perspektyvą, kaip žinote, mes turime griežtai laikytis finansinės drausmės įstatymo, o paprastai pasakius, planuojant 2014 m. biudžeto išlaidas mes turėsime atsižvelgti į 5-ių paskutinių metų valstybės biudžeto pajamų vidurkį“, - teigė Vyriausybės vadovas.

Pasak jo, daugiau aiškumo bus kitą savaitę, kai Finansų ministerija atliks paskaičiavimą, atsižvelgiant į 2014 m. finansinę perspektyvą. A. Butkevičius dėstė, jog kol kas neaišku, kiek pinigų reformai reikės, nes jis girdėjo skaičiavimų nuo 90 mln. Lt iki 200 mln. Lt.

„Finansų ministras buvo išvykęs į komandiruotę ir grįžo vakar vėlai vakare, - priminė A.Butkevičius. - Jeigu finansų ministras būtų buvęs Lietuvoje, jau šiandien būtų buvę aišku.“

Reforma bus, bet ne kaip su atsinaujinančiais ištekliais

Paklaustas, ar socialdemokratai svarsto galimybę stabdyti pensijų reformą, ar taupyti šioje srityje, A.Butkevičius buvo kategoriškas.

„Socialdemokratai čia negalvoja apie jokį taupymą, puikiai supranta, kad demografinės problemos yra didžiulės ne vien tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ta pensijų reforma bus įgyvendinama prisiimant didžiulę atsakomybę, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, suprantant, kad Europa senėja, taip pat ir Lietuva senėja. Šitie fondai tikrai egzistuos“, - sakė jis.

Tačiau, pasak jo, visi sprendimai turi būti priimti vadovaujantis ekonomine logika ir čia jis priminė, kad ekonomiškai nelogišku sprendimu buvo saulės energetikos plėtros skatinimas.

„Šita Vyriausybė ir aš dirbu pirmiausiai atlikus paskaičiavimus, o ne taip, kaip buvo daroma anksčiau: atidaromos įstatymo priėmimo metu tam tikros durys ir dabar visi pulkite ir imkite leidimus saulės moduliams“, - dėstė A.Butkevičius.

Jis patvirtino, kad šiuo metu politikai derasi dėl įvairiausių pensijų reformos galimybių, tačiau ji nebus stabdoma.

„Visi susikalba, mes kalbamės apie įvairiausius variantus ir niekas nesako, kad stabdysime (pensijų reformą – DELFI)“, - sakė A.Butkrvičius, pridūręs, jog pensijų reformos stabdymo variantas yra negalimas.

Sako, vykdantys galiojančius įstatymus

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė dėstė, jog ministerija dabar vadovaujasi galiojančiais įstatymais, o dėl ateities nuspręs politikai.

„Politikai gali turėti savo nuomones ir kada jie apsispręs, ir kada bus kažkokie sprendimai, jie pateiks, ir bus tam tikros išvados. Mes laikomės įstatymų nuostatų ir tas įstatymas, kuris galioja, mes juo vadovaujamės“, - sakė ji.

Paklausta, ar įstatymas tinkamas, A. Pabedinskienė sakė, jog dabar dėl jo yra diskutuojama, o priimti tam sprendimą yra politikų prerogatyvą, tačiau kiek kainuotų pagal dabar galiojantį įstatymą planuojama vykdyti reforma, ji sakė nenorinti atsakyti.

„Nenoriu komentuoti, ačiū“, - sakė ji, paklausta, kodėl nenori įvardinti sumos.

Teigia, kad laukia „liūdnos pasekmės"

Valdančiosios daugumos partnerių socialdemokratų pranešimai apie galimą pensijų reformos stabdymą gali turėti liūdnas pasekmes, sako konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

"Labai liūdnas (pasekmes -BNS), nes visi puikiai supranta, kad tai (socialinės sritis - BNS) yra didžiausias valdžios sektorius , kuris daugiausia kainuoja visai valstybei ir jo nesutvarkius kalbėti apie finansinį tvarumą negalima. Tai turės pasekmes neabejotinai išorines - kas gali investuoti į valstybę, kurioje neaišku, kokia socialinė reforma, gal mokesčiai bus didinami", - trečiadienį Seime spaudos konferencijoje sakė R.J.Dagys.

Parlamentaras sako, kad atšaukus suplanuotą reformą, "Sodros" deficitas išaugs, o pensijos nedidės.

E.Masiulis: tai gilina nepasitikėjimą valstybe

Ketinimai stabdyti įstatymais jau patvirtintą ilgalaikę pensijų sistemos reformą yra lengvabūdiškas ir neatsakingas žingsnis, kuris tiktai gilina gyventojų nepasitikėjimą valstybe, tvirtina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

"Galima sakyti, kad tokiais žingsniais Vyriausybė gyventojams pati įteikia bilietą į londonus ir oslus. Toks blaškymasis skatina dar didesnį žmonių nepasitikėjimą valstybe. Todėl raginame Vyriausybę nežlugdyti Seime jau patvirtintos pensijų kaupimo tvarkos, kuria buvo įtvirtinta gyventojų teisė savarankiškai rinktis jiems palankiausią sistemą – valstybinį ir privatų kaupimą senatvei", - pranešime spaudai sakė E.Masiulis.

Jo teigimu, keistai ir visiškai neargumentuotai skamba valdančiųjų teiginiai, esą dabartinė pensijų kaupimo sistema palanki tiktai turtingiesiems, dideles pajamas gaunantiems žmonėms.

"Siūlyčiau valdantiesiems atsipeikėti ir išsivaduoti iš miražų, kuriuose jie dažniausiai regi mistinį valstybės lėšų užvaldymą ir turtingųjų interesus. Jei Vyriausybė tikisi, kad valstybinė "Sodros" sistema yra vienintelis gelbėjimosi ratas, tai yra labai siauras ir naivus požiūris į ateitį", – sakė E.Masiulis.

Klausia, kodėl nenori girdėti argumentų

„MP Pension Funds Baltic” vadovas Ramūnas Stankevičius teigia, kad šiuo metu blaškymasis pakerta paskutinį dar likusį žmonių pasitikėjimą šia sistema.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atlikusi skaičiavimus įrodančius, kad II-os pakopos pensijų sistema nekonkuruoja, o atvirkščiai - papildo I-os pakopos „Sodros” sistemą. Antros pakopos pensijų sistema ilgainiui sprendžia esamą demografinį spaudimą „Sodros” pensijų sistemai, taip mažindama jos biudžeto deficitą ir taupydama, tiek „Sodra”, tiek visos valstybės bei kiekvieno piliečio išlaidas senatvės aprūpinimui. Su tuo sutinka ir ministerijų ekspertai, ir teisininkai, ir pati „Sodra”, kodėl ekspertų išvadų nenori girdėti ir kai kurie Seimo nariai, racionaliai nepaaiškinama, tai labiau pigaus politinio populizmo, o ne racionalios ir socialiai atsakingos politikos išdava”, - komentare rašo R. Stankevičius.

Žada stabdyti

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas antradienį Žinių radijo laidoje "Aktualusis interviu" patvirtino, kad socialdemokratai stabdys pensijų reformą.

"Mes galvojam, kad priimtos pataisos, kurios daugiau remia turtingus žmones neturtingųjų sąskaita, mums, kaip socialdemokratams, nepriimtinos", – sakė A.Sysas.

Seimas pernai leido nuo 2013-ųjų balandžio pradėti pensijų reformą ir numatė, kad raštu kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę turėtų tiek tie gyventojai, kurie norės mokėti papildomas įmokas savo lėšomis, tiek tie, kurie norės sustabdyti pensijų įmokų privatiems pensijų fondams pervedimą.

Gyventojams savo lėšomis nesutikus mokėti papildomos įmokos nebus sustabdytas jų įmokų į privačius pensijų fondus pervedimas iš "Sodros", jie pensiją ir toliau galės kauptis ir "Sodroje", ir antros pakopos fonduose. Jeigu dėl pensijų kaupimo finansavimo sistemos keitimo gyventojai toliau nebenorėtų dalyvauti antros pakopos pensijų fondų veikloje, nuo 2014-ųjų pradžios jie pensiją galėtų kauptis tik "Sodroje", antros pakopos pensijų fonduose sukaupta dalis ten ir liktų, o gyventojas į juos galėtų grįžti bet kada.

Nuo 2014 metų sausio 1 dienos į pensijų fondus asmuo galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Nuo 2016 metų papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

"Sodros" pervedimus į antros pakopos pensijų fondus, kurie nuo 2012-ųjų buvo sumažinti iki 1,5 proc., 2013 metais padidėjo iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios sumažės iki 2 proc., bet nuo 2020 metų - padidės iki 3,5 procentų.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (139)