H. Chavezas ekonomikoje imdavosi sprendimų, kurie atnešdavo greitų rezultatų, o ne kovodavo su problemomis: reguliariai devalvuodavo valiutą, konfiskuodavo privačias įmones, didino atlyginimus viešajame sektoriuje. Tokiu būdu vasarį Venesuelos valiuta devalvuota 32 proc., todėl šalies infrastruktūra žlunga, viešosios išlaidos nėra tvarios, o pramonė nepakankamai produktyvi.
"Venesuela yra penkta pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomika, tačiau per pastarąjį dešimtmetį jos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam asmeniui augo lėčiausiai", - kalbėjo Arturo Franco iš Harvardo universiteto.
Pagrindinis Venesuelos pajamų šaltinis yra nafta. Ji sudaro daugiau nei 90 proc. užsienio kapitalo įplaukų, o pajamos iš benzino siekia 50 proc. visų šalies pajamų.
"Bank of America" investicijų padalinys „Merrill Lynch” teigia, kad nuo 2011 m. spalio vyriausybės išlaidos padidėjo 30 proc. Finansinių tyrimų įmonė "Capital Economics" praneša, kad 2012 m. šalies fiskalinis deficitas siekė 9 proc. BVP, o "Morgan Stanley" skaičiuoja, kad šiuo metu jis pasiekė 12 proc. 2012 m. šalies ekonomika išaugo 5 proc., o 2013 m. jos augimas sulėtės iki 1,8 proc. Daugelis analitikų prognozuoja, kad šalį ištiks recesija.
Vasarį vykusi devalvacija laikinai padės vyriausybei tvarkyti finansus: nafta parduodama JAV doleriais, todėl silpnas bolivaras padidins naftos įplaukas ir suteiks vyriausybei daugiau finansinių išteklių.
