„Swedbank“ įspėja Panevėžio gyventojus nesiregistruoti į kovo 4 d. (pirmadienio) renginį Prekybos, pramonės ir amatų centre, kurį neva organizuoja socialinių tyrimų bendrovė TNS LT ir nepateikti jokių savo asmeninių duomenų – vardo, pavardės, pajamų ir kitos informacijos. Bankas taip pat ragina ir kitų miestų gyventojus būti budriais, nes ir jie gali sulaukti panašaus pobūdžio kvietimų.
Tyrimų bendrovės TNS LT direktorius Gytis Juodpusis įspėja, kad į jų bendrovės organizuojamas apklausas nereikia registruotis, ir juo labiau nereikia nurodyti savo vardo, pavardės bei kitų anketinių duomenų, nes visos apklausos yra konfidencialios. „Vykdydami tyrimus ar kviesdami į tyrimo grupes, prašome paminėti savo išsilavinimą bei amžių, taip pat įvairias produktų ar paslaugų vartojimo charakteristikas. Visi TNS LT bendrovės darbuotojai turi ir nešiojasi darbuotojo pažymėjimą, o kiekvienam apklaustajam palieka nemokamą telefono numerį, kuriuo galima pasiskambinti į bendrovę. Tad kilus įtarimui dėl sukčių, būtina pareikalauti pažymėjimo arba pasiskambinti į TNS LT paliktu nemokamu numeriu“, – sakė TNS LT direktorius Gytis Juodpusis.
„Įtariame, kad pasinaudoję realaus žmogaus vardu ir pavarde sukčiai bando susirinkti informaciją apie žmones, kurie naudojasi interneto bankininkystės paslaugomis, o vėliau gali jiems skambinti apsimetę STT, FNTT, socialinėmis tarnybomis, policijos, banko, kitų institucijų darbuotojais ir bandys išgauti žmonių prisijungimo prie interneto banko kodus ir slaptažodžius“, – įspėja „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Pasak S. Abraškevičiaus, informaciją apie registraciją į renginį bankas gavo iš savo klientų, kurie teiravosi, ar bankas tikrai organizuoja tokias apklausas. „Manome, kad tokių netikrų kvietimų registruotis į renginius, pranešant savo vardą, pavardę ar pajamas, banko pavadinimą, kuriame jie turi sąskaitas, gali sulaukti visų Lietuvos miestų bei rajonų gyventojai – tad labai prašome juos būti atidžiais ir apie tai pranešti savo bankui“, – įspėja „Swedbank“ atstovas.
„Gyventojams primename, kad jie niekam niekada neatskleistų savo prisijungimo prie interneto banko duomenų – slaptažodžių, kodų. Šie duomenys yra daugiau negu raktas nuo gyventojų namų. Turėdamas raktą, sukčius gali tik įeiti ir pasiimti turtą, o prisijungęs prie interneto banko, gali ir ištuštinti jo sąskaitas, ir pasiėmęs to žmogaus vardu SMS kreditą palikti jį skolose. Statistika rodo, kad sukčiams pakanka 5 minučių, kad prisijungę prie žmonių sąskaitų, jas ištuštintų ir dar pasiimtų greituosius kreditus savo aukos vardu“, – sakė „Swedbank“ atstovas spaudai S. Abraškevičius.
Tais atvejais, kai gyventojai perduoda savo prisijungimo prie banko sąskaitų duomenis sukčiams, nuostoliams galima užkirsti kelią iškart paskambinus į banką ir įspėjus, kad duomenys pateko į sukčių rankas. Operatyviai pranešus apie tokius įvykius yra nedelsiant blokuojamos žmonių interneto banko sąskaitos ir pinigus išsaugoti pavyksta.
„Taip pat patariame gyventojams, į kuriuos kreipiasi sukčiai, kuo skubiau apie tai pranešti policijai. Kuo ilgiau sukčių apgautas asmuo delsia ir dvejoja niekam nepranešdamas, tuo sunkiau tokį įvykį ištirti. Todėl labai svarbu, kad įtartinų skambučių ar laiškų sulaukę gyventojai apie bandymus apgauti skubiai praneštų savo bankui ir policijai. Žinodami apie sukčių suaktyvėjimą, bankai ir policija gali operatyviai imtis prevencinių veiksmų“, – priduria S. Abraškevičius.
