Pirmoji sunerimo Vokietija. Šioje šalyje norint nustatyti dioksinų, furanų ir polichlorintų bifenilų kiekį buvo ištirtas 21 Baltijos menkių kepenų mėginys. Patikrinimo rezultatai nustebino vokiečių ekspertus. Visuose mėginiuose maksimalus leistinas šių nuodingų medžiagų lygis viršytas nuo dviejų iki dešimties kartų.
Kodėl cheminio pavojaus zona tapo būtent Baltijos jūra? Kaip dėstoma publikacijoje, šis regionas pasižymi galinga pramone, kuri ten veikia jau daugelį amžių ir pamažu nuodija viską aplinkui, įskaitant ir vandenį. Nors dabar teršalų išmetimas į atmosferą griežtai kontroliuojamas, praėjusių dešimtmečių pėdsakai taip lengvai neišnyksta.
Grįžtant prie žuvies, ekspertai pažymi, jog dioksinas aptiktas tik Baltijos menkės kepenyse ir jokiame kitame jūros produkte. Todėl problemos mastas ne toks jau ir didelis. Rusijos Federalinės žvejybos agentūros ryšių su visuomene centro vadovas Aleksandras Saveljevas mano, kad veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba su tuo pajėgs susidoroti: „Federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba atkreipė dėmesį į tai ir mes tikimės, kad ji imsis išsamių iš Europos Sąjungos atkeliaujančios produkcijos kontrolės priemonių ir apsaugos Rusijos rinką nuo tokios žuvies“.
Sprendžiant pagal oficialius pareiškimus, Rusijos Federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba nusprendė apsidrausti ir sustiprinti ne tik menkės kepenų, bet ir kitų Baltijos žuvų kontrolę. Bus griežčiau kontroliuojama pati menkė, taip pat silkė ir kilkė.
Iš esmės, į Rusiją iš Baltijos šalių jūros produktų importuojama ne taip jau ir daug. A. Saveljevas tvirtina, kad rusai daugiausiai vartoja kitose jūrose ir vandenynuose sugautą žuvį, kurios kokybė įtarimų nekelia.
„Noriu atkreipti dėmesį pirmiausia į Rusijos žuvį. Apie 70 procentų visos Rusijos žuvies atkeliauja iš Tolimųjų Rytų. Ten jūros ekologine prasme yra švarios, o žuvis – pati geriausia pasaulyje. Kodėl? Nes ten yra šiauriau, todėl žuvis riebesnė“, - aiškino A. Saveljevas.
Tą patį galima pasakyti ir apie Barenco jūroje sugautą žuvį, tvirtina Rusijos Žuvies pramonininkų sąjungos valdybos narys Genadijus Stepachna: „Žinau, kad mūsų Barenco jūra – vienas švariausių vandens telkinių, kuriame yra labai vertingos žuvų rūšys. Kartu su mokslininkais atlikome monitoringą. Apskritai, kontrolė pakankamai griežta. Todėl žinoti kas iš kur – įmanoma. Pasidomėjęs, tai gali padaryti net paprastas pirkėjas. Juk ji turi tam tikrus sertifikatus“.
Tačiau problema slypi tame, kad ant pakuotės nenurodoma, kur žuvis sugauta. Todėl tikrai verta pasinaudoti eksperto patarimu ir, kilus kokiems nors įtarimams, reikalauti sertifikato.
