„Ūkininko patarėjas” pasidomėjo, ar atnaujintas lietuviškas euro įvedimo planas nebus tik dar viena Briuselio užsakyta propagandinė akcija, turinti įrodyti pasauliui, kad bendroji ES valiuta nežlunga, bet susilaukia naujų gerbėjų.
„Mes iš kailio neriamės, norėdami sumažinti biudžeto deficitą, karpome valstybės išlaidas, o iš tiesų net nežinome, ar šios titaniškos pastangos bus vainikuotos tuo Lietuvos elito nepaprastai trokštamu prizu – euru?!” - redakcijai tvirtino Seimo narys, ekonomikos profesorius Povilas Gylys.
Šimtaprocentinės naudos iš euro nesitiki nė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. Net ir už bendrąją ES valiutą pasisakantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas, kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“, atskleidė beveik nežinomus Lietuvos visuomenei tamsiuosius euro zonos užkulisius.
Didelė politikos priemaiša
„Stojimas į euro zoną – ne tik ekonominis, bet ir politinis įvykis. O mūsų valdžia pastarosios aplinkybės stengiasi neminėti ir nepastebėti“, - tvirtino Seimo narys, profesorius P. Gylys. Anot P. Gylio, įsivesdami bendrąją ES valiutą, dar daugiau savo valstybės savarankiškumo atiduosime centrinėms ES institucijoms. „Tai yra faktas. Briuselio ir Lietuvos galios bus perskirstytos. Mūsų sąskaita. Gaila, bet apie tai Lietuvoje rimtai nesvarstoma.
Neseniai britų kairiajame liberaliame laikraštyje „The Guardian“ perskaičiau Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio žodžius, esą atsisakyti savo valiutos– grynai „techniškas“ veiksmas: šalies biudžeto deficitas mažesnis nei 3 procentai nacionalinių pajamų (BVP), valstybės skola nesiekia 60 proc. BVP, infliacija „suvaldyta“ ir pirmyn. Jokių kliūčių nebelieka įstoti į euro zoną. Bet skaičių magija – ne viskas. Latvijos Vyriausybė gal gavo (ar gaus) Europos centrinio banko ir ES Komisijos palaiminimą, tačiau du trečdaliai latvių, kaip rodo visuomenės apklausos, nenori atsisakyti lato. Keisčiausia, kad aukštiems Briuselio pareigūnams kandidačių į euro zoną viešoji nuomonė neįdomi!“ – stebėjosi P. Gylys.
Euro zona – ne dangaus mana
Seimo „Drąsos kelio“ frakcijos narys P. Gylys atkreipė dėmesį, kad Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, žinodamas britų nuotaikas ir jausdamas savo rinkėjų spaudimą (du iš trijų anglų, škotų, velsiečių (valų) yra europriešininkai), siūlo referendumą dėl Jungtinės Karalystės tolesnių ryšių su Europos Sąjunga, o Vilniaus ir Rygos politikams svarbūs tik Briuselio biurokratų paplekšnojimai per petį.
„Narystė euro zonoje turi ir privalumų, ir trūkumų. Bet tai sužinoti galime tik svarstydami, ginčydamiesi, girdėdami įvairias ekspertų nuomones. O Vyriausybė tepasako – sieksime įsivesti eurą nuo 2015 metų. Buvau pritrenktas, kai iš labai svarbaus Lietuvos politiko išgirdau, kad, įstojus į euro zoną, bus pigiau skolintis tarptautinėse rinkose. Ar graikams, ispanams paskolos byra kaip dangaus mana?! Kiekvienos šalies skolų palūkanos yra išskirtinės ir priklauso nuo tos valstybės ekonominės, socialinės būklės. Noriu pabrėžti – įstoję į euro zoną nebūtinai skolinsimės pigiau “, - paskubomis sudarinėjamą lietuviškąjį euro įvedimo planą kritikavo ekonomikos mokslų daktaras P. Gylys.
Patikimumo garantija?
Priešingai galvoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas A. Izgorodinas. „Kai šalis, įvykdžiusi griežtus finansinės drausmės reikalavimus, įsiveda eurą, manoma, kad ji patikima, ekonomiškai stabili, todėl tarptautinių paskolų gali tikėtis mažesnėmis palūkanomis (nors, tiesa, skolinimosi sąlygos priklauso ir nuo kai kurių kitų aplinkybių). Lietuvai lengvesnės paskolos labai svarbios, nes ankstesnių kreditų palūkanoms išsimokėti šiemet išleisime apie 2 proc. BVP. Tikrai daug“, - aiškino A. Izgorodinas.
Nei mūsų, nei latvių nelaukia
Lietuvos bandymai nuo 2005-ųjų įsivesti eurą panašūs į „Liūdnojo vaizdo riterio“ don Kichoto kovą su vėjo malūnais. „O jeigu mūsų ir vėl nepakvies? Skaitant tarptautinę spaudą stiprėja nuojauta, kad, pavyzdžiui, prancūzai nenorėtų naujos euro zonos plėtros. Atvirai kalbant, niekas nei mūsų, nei latvių ten nelaukia. Kokia prasmė taip aukotis, jeigu, patrypčioję prie euro zonos vartų, galime nieko nepešę grįžti atgal? Arba euro zonoje susilaukti graikų, ispanų likimo? Deja, šie dalykai Lietuvoje neaptarinėjami. Tai tabu, „šventvagystė“, - apmaudžiai kalbėjo P. Gylys.
Bent duoklė skandinavams sumažės
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B. Bradauskas siūlo žiūrėti į eurą iš lietuviškos varpinės. „Iš jokio veiksnio šimtaprocentinės naudos niekada nebūna. Bent jau gerai, kad, įsivedus eurą, Lietuvos įmonėms ir vartotojams nereikėtų konvertuoti valiutos, švediškiems ar kitiems bankams mokėti už šią paslaugą 100 mln. Lt per metus. Lietuvai tai nemaži pinigai“, - tikino B. Bradauskas.
Pasak ekonomikos ir finansų analitiko A.Izgorodino, išnykus transakcijų (pinigų keitimo) išlaidoms, atliekamais pinigais galima būtų padidinti investicijas, atlyginimus, gyventojai daugiau lėšų išleistų pirkiniams, o tai skatintų augti šalies ekonomiką.
Prekybininkų pasipinigavimo laikotarpis
Anot B. Bradausko, net ir nepriklausydama euro zonai Lietuva turi prisidėti sudarant ES biudžetą (kiekvienos šalies įnašas nustatomas pagal jos BVP dydį). „Mes įmokame kelis kartus mažiau, negu gauname paramos iš ES. Tačiau, įsivedę eurą, dalį savo valiutos atsargų turėsime padėti į Europos centrinį banką (ECB). Suma nemaža. Ir visus tuos pinigus tvarkys ECB iš būstinės Frankfurte prie Maino. Atvirai kalbant, neteksime dar vieno valstybingumo sverto“, - perspėjo B. Bradauskas.
Baltijos Pelenė
LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitiko A. Izgorodino nuomone, natūralu, kad Lietuva turėtų užsimokėti už narystę „prestižiniame euro zonos klube“ – solidariai gelbėti suvargusias euro zonos šalis. „Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo įsilieti į vieningą rinką. Jos sudėtinė dalis - ekonominė ir pinigų sąjunga. Estai jau dvejus metus įsivedę eurą, latviai tai ketina padaryti kitąmet, o Lietuva net nepateikusi oficialaus prašymo Briuseliui, kad nori įstoti į euro zoną. Mūsų šalis kol kas yra tarsi Baltijos Pelenė. Dėl to ji ne tokia patraukli tarptautiniams investuotojams.
Kokioje nors šalyje susiruošusios investuoti užsienio kompanijos pirmiausia domisi, ar jų įsigytas turtas labai nuvertėtų dėl valiutos devalvavimo. Lietuvai įsivedus eurą, išnyktų net tokia teorinė galimybė. Klimatas užsienio kapitalui pasidarytų gerokai palankesnis. Dabar pagal tiesioginių užsienio investicijų ir BVP santykį Baltijos regione atrodome prasčiausiai: Lietuvoje šis rodiklis pernai buvo 1,8 proc., Latvijoje - 3,5 proc., o Estijoje - net 7 proc. Bendroji ES valiuta pritrauktų į Lietuvą tarptautinių kompanijų, kurios sukurtų naujų darbo vietų”, - stebuklingas magnetines euro savybes nurodė A. Izgorodinas.
Anot A. Izgorodino, šalys, kurios negaišdamos įsives eurą, galės tikėtis pagalbos iš vadinamojo Europos stabilumo mechanizmo fondų - jau ir konstituciškai nustatyta nemokių ar finansų rinkose su didelėmis palūkanomis priverstų skolintis euro zonos šalių „gelbėjimo“ procedūra.
Asimetrinis šokas
Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas mato ir vieną labai didelį euro keliamą pavojų. „Tai vadinamasis asimetrinis šokas - stiprus ekonomikos sukrėtimas. Sakykime, eurą įsivedusi Lietuva dėl kokių nors priežasčių patiria recesiją (nuosmukį), o visos euro zonos ūkis stiprėja, todėl Europos centrinis bankas padidina bazines palūkanų normas. Tai skaudžiai atsiliepia ir besiskolinantiems vartotojams, o recesijos apimtos šalys pajunta papildomą naštą, gauna nelauktą smūgį, kuris dar labiau pablogina krizės nustekentų valstybių padėtį.
Asimetrinis šokas pribaigė Graikiją, sukėlė daug ekonominių sunkumų Ispanijai, Portugalijai, iš kurių tarptautiniai kreditoriai lupo didesnes palūkanas nei būtina“, - beveik „džiunglių įstatymus“ primenančius euro zonos šalių tarpusavio santykius apibūdino LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitikas A. Izgorodinas.
Sociologinių apklausų neužtenka
Pasak profesoriaus P. Gylio, jokios sociologinės apklausos dėl euro negali atstoti tiesioginės demokratijos „įrankio“ – tautos referendumo. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B. Bradauskas taip pat įsitikinęs, kad tokiai kardinaliai šalies finansų sistemos pertvarkai vien sociologinių apklausų, kurių metodika dažnai kelia abejonių, neužtenka – reikia piliečių paramos per visuotinį referendumą.
„Valdžia paprastus žmones laiko „neišmintingais“. Tačiau rinkėjams užtektų sveiko proto, jeigu jie būtų gerai informuojami. Dalykiška, nuodugni diskusija dėl Lietuvos narystės euro zonoje padėtų žmonėms nesuklysti, teisingai apsispręsti. Bet matant, kaip mūsų elitas bijo referendumų ir nepasitiki visuotinėmis apklausomis, tegalima atsidusti, kad Lietuvos demokratija dar labai gležna“, - apgailestavo Seimo narys P. Gylys.
„LPK nuomone, jeigu mūsų šalis laikysis bendrai ES valiutai įsivesti būtinų Mastrichto kriterijų, Lietuva į euro zoną įsilies beveik automatiškai. Bet ir euro zona turi būti pasirengusi priimti naujas nares– iki galo susidorojusi su pasaulinės finansų krizės pasekmėmis. Euro zonos šalys kapanojasi iš skolų, tačiau svarbiausių šio klubo politikų pastangos turėtų būti didesnės“, - tvirtino ekonomikos ir finansų analitikas A. Izgorodinas.
