„R. Kuodžio žodžiais, kredito unijų „pati valdymo struktūra yra visiškai kvaila“. Žodis „kvaila“ reiškia „riboto, menko proto“. Toks skambus rinkos reguliatoriaus atstovo epitetas ne tik įžeidžia 140 tūkst. Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių kredito unijų valdyme, bet ir neatitinka tikrovės. Kredito unijos yra kooperatinės bendrovės, kurios yra demokratiškai valdomos pačių narių. Tokiu modeliu remiasi visos pasaulio kredito unijos, kurios plačiai išsivystė. Kodėl kitur kredito unijos pagal tokį modelį gali sėkmingai plėtoti savo veiklą siūlydamos bankams alternatyvias paslaugas, o Lietuvoje analogiškas modelis vadinamas kvailu? Galbūt taip norima eliminuoti alternatyvių bankinių paslaugų dalyvius iš rinkos?“, – svarsto asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.

Pasak R. Stonkaus, R. Kuodžio žodžiai „šitas modelis išsigimė kaip ir daugelyje kitų šalių“ yra iš piršto laužti: „Aktyviai bendradarbiaujame su didžiausiais kredito unijų tinklais Kanadoje, JAV, Vakarų Europoje, Azijoje ir galime užtikrintai teigti, kad tiek Rytų, tiek Vakarų šalys sugebėjo išsaugoti kooperatinės bankininkystės identitetą ir veiklos unikalumą. Remiantis Tarptautiniu kooperatyvo aljanso duomenimis, kooperatyvai visame pasaulyje yra sukūrę per 100 milijonų darbo vietų – tai 20 proc. daugiau nei pasaulinės kompanijos, o 300 didžiausių pasaulio kooperatyvų apyvarta siekia 1,6 trilijonus JAV dolerių.“

ALKU valdybos pirmininko tvirtinimu, R. Kuodžio teiginys, kad „pajininkams atsiranda pagundos naudojant schemas išsidalinti pinigus“ realiai tėra pagrįstas remiantis vieninteliu bankrutavusios Nacionalinės kredito unijos ir su ja susijusių unijų pavyzdžiu. Tokia situacija įvyko pirmą kartą per 15 egzistavimo metų, kai šalyje egzistuoja kredito unijų sistema. R. Stonkaus nuomone, labai keista, kad išryškėjus vieno ar kito banko finansinėms problemoms, tai vadinama pavieniu reiškiniu, o nutikus tokiam pat įvykiui kredito unijų sistemoje, bandoma mesti šešėlį ant visų rinkos dalyvių.

„Per nepriklausomybės laikmetį Lietuvoje bankrutavo 20 komercinių bankų, dėl to valstybė nusprendė apdrausti bankų ir kredito unijų indėliuose laikomas gyventojų bei įmonių lėšas. Kai per tą patį laikotarpį bankrutavo 2 kredito unijos, R. Kuodis siūlo panaikinti kredito unijose laikomų indėlių draudimą. Mūsų nuomone, tai rodo, kad rinkos reguliatorius, užuot ieškojęs efektyvių priežiūros sprendimų finansų sektoriui, siekia išvengti atsakomybės, bando apsaugoti institucijos įvaizdį ieškodamas „atpirkimo ožio“, – pranešime cituojamas R. Stonkus.

Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininko Fortunato Dirginčiaus, R. Kuodžio žodžiai „kredito unijų segmente viskas tvarkingai atrodo popieriuje, tačiau realybėje jų paslaugos yra tapusios „šešėline bankininkyste“, neatitinka tikrovės, o tokios išvados prieita net neatlikus visų kredito unijų išsamios veiklos analizės.

„Taip teigiama taip pat remiantis tuo pačiu vienu nesėkmingu pavyzdžiu. Kada ir kiek per paskutinius metus rinkos priežiūros institucija atliko patikrinimų kredito unijose, kad galėtų prieiti prie tokios išvados? LCKU prižiūri 63 iš 75 kredito unijų veiklą, nuolat vykdo jų inspektavimus ir mes niekaip negalėtume sutikti su tokiu unijų veiklos vertinimu. Mūsų įsitikinimu, priežiūros institucijos atstovai rinkos dalyvių veiklą turėtų vertinti remdamiesi ne abstrakčiais ir nepagrįstais kaltinimais, bet atsakingais, konkrečiais argumentais ir atliktais tyrimais“, – teigia Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas F. Dirginčius.

63 iš 75 kredito unijų vienijančios LCKU vadovas viliasi, kad ši Lietuvos banko valdybos nario nuomonė neatspindi oficialios Lietuvos banko pozicijos 140 tūkst. kredito unijų narių atžvilgiu. „Susikooperavę kredito unijų nariai drauge sukuria daugiau finansinių paslaugų pasirinkimo galimybių visoje šalyje“, – primena F. Dirginčius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (179)