Rinkos specialistai mano, kad laipsniškai daugės sandorių ir Lietuvoje, lietuviškos įmonės taip pat linkusios plėstis, nors ir susiduria su papildomo finansavimo problemomis.
„Interesą investuoti ir toliau rodo Šiaurės šalys, Skandinavija, jie teritoriškai yra arčiau ir natūralus žingsnis yra toliau vystytis Baltijos šalyse, lygiai kaip mes dabar žiūrim į Baltarusiją“, – sako „Raidla Lejins & Norcous“ partneris, advokatas Elijus Burgis.
Pernai investuotojus Lietuvoje labiausiai domino informacinių technologijų, paslaugų ir žemės ūkio sektoriai. Šiais metais daugiausiai sandorių tikimasi telekomunikacijų, energetikos, statybų ir verslo sektoriuose. Tokios tendencijos skiriasi nuo pasaulinių.
„Vartotojų sektorius, vartojimo prekių, paslaugų sektorius pasaulyje yra aktyvus, tai Baltijos valstybėse jis yra jau nueinantis. Vien dėl paprasto priežasties, kad yra mažėjantis vartotojų kiekis, tai pasaulio mastu tos pačios telekomunikacijos, medijų technologijos, vartotojų sektorius jie yra pribrendę ir ten vyksta daug idėjų“, – sako E. Burgis.
Lietuvos įmonės taip pat įžvelgia plėtros galimybes. Plėstis planuoja apie 40 procentų apklaustų įmonių vadovų ar savininkų, kartu pripažįstama, kad verslui reikalingą papildomą finansavimą rasti sudėtinga.
„Jeigu bankas negali, tada antras šaltinis – ES struktūriniai fondai, toliau lizingas ir toliau jau rizikos kapitalo fondo galimybės. Tai jis tikrai nėra pagrindinių prioritetų sąraše. Pirmiausia ieškoma kuo pigesnio ir kuo paprastesnio finansavimo, kuris būtų su mažiau sąlygų“, – sako Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos prezidentas Šarūnas Šiugžda.
Plečiant veiklą Lietuvos įmonės orientuojasi į gamybinio pajėgumo didinimą, investicijas į naujas technologijas ir reklamą.
