„Labai sudėtinga pasakyti, kiek kavinėms ar restoranams kainuoja elektros, darbuotojų išlaikymo, nuomos ir kitos sąnaudos, tačiau paskaičiuoti, kiek kainuoja kavos pupelės puodeliui, galima gana paprastai. Sakykime, rinkoje geros espresso kavos kilogramas kainuoja 70 litų su PVM, puodeliui reikia vidutiniškai 7 gramų, taigi išlaidos tik pupelėms sudaro apie 50 centų“, - skaičiuoja bendrovės „Kavinukas“, kuriai priklauso specializuotų parduotuvių „Gurman's“ tinklas, prekybos vadovė Edita Pilauskienė.

Tačiau ji sako, jog rinkoje kilogramą espresso kavos galima įsigyti ir pigiau - nuo 40 litų su PVM, tad pigesnės kavos pupelių savikaina vienam puodeliui būtų apie 30 centų, panaši ir arbatos puodelio kaina.

„Arbatos kilogramas vidutiniškai irgi kainuoja apie 70 litų, tačiau puodeliui apytiksliai reikia ne 7 gramų, o sakykime, 5 gramų, nes porcijai vaisinės arbatos reikia 8 gramų arbatžolių, o žalios – 3 gramų, tad arbatžolių kaina būtų apie 35 ct be citrinos, cukraus ar medaus ir kitų sąnaudų“, - dėsto specialistė.

„Viči“ restoranų tinklo direktorius Gediminas Balnis vardija, kad pelningiausi pardavimai, jei kavinė dirba sėkmingai, yra kavos ir arbatos, po to – alkoholinių gėrimų, o galiausiai – maisto.

Lietuvoje kava brangesnė nei Italijoje

Gediminas Balnis
Prekybininkai skaičiuoja, kad kavos gamybos savikaina kavinėms ir restoranams mažėja, kai jų parduodama vis daugiau.

„Kavos pardavimo pelningumas labai priklauso nuo kiekio. Jeigu pasižiūrėtume kainas Italijoje, ten kavos brangiau nei už eurą prie baro nerasite nusipirkti, daug kur ji kainuoja 0,8 euro. Na, dauguma atvejų, kava Italijos kavinėje yra pigesnė nei Lietuvoje, tačiau dažniausiai ji per dieną parduoda tiek kavos, kiek mūsiškė per mėnesį. Lietuvoje kava kaip produktas užima nedidelę pardavimų dalį, nes nėra įpročio kiekvieną kartą po maisto gerti kavos, kas Italijoje yra įprasta. Be to, Lietuvoje nemažą karštųjų gėrimų dalį sudaro arbata“, - sako G. Balnis.

Lietuvoje negalioja ir užsienyje taikoma praktika: kava prie baro kainuoja pigiau nei prie staliuko arba atėję gerti tik kavos lankytojai iš karto sodinami prie baro, kad neužimtų staliukų, kur gali prisėsti pietauti ar vakarieniauti atėję žmonės.

„Kavos antkainis Lietuvoje atrodo labai didelis, bet vien kavos aparatas gali kainuoti iki 20 tūkst. ir jį reikia keisti kas ketverius-penkerius metus. Vertinant darbo sąnaudas taip pat galima vadovautis Italijos pavyzdžiu: jeigu kavinėje klientas tik prisėda prie staliuko, kava kainuoja jau ne iki euro, o 1,2-1,5 euro, tačiau Lietuvoje tokia tvarka nėra priimtina. Jeigu vertintume kitų gėrimų antkainius, pavyzdžiui, alaus ar vyno, santykinai jie nėra dideli, palyginti su kainomis parduotuvėje“, - mano G. Balnis.

„Gėrimams ruošti nereikia virėjų darbo, virtuvės ir daugybės kitų brangių paslaugų ar technikos. Prekyba gėrimais yra daug paprasčiau ir investicijų į įranga prasme, nes gera virtuvė su baldais ir technika gali kainuoti 100-250 tūkst. litų. Žinoma, didžiausios sąnaudos bus darbuotojų atlyginimams, nes algas reikia mokėti nepriklausomai nuo to, ar žmonių yra, ar nėra“, - mano Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Kava – būdas parduoti ir pusryčius, ir pietus

Tačiau kava Lietuvoje naudojama kaip priemonė parduoti patiekalus. Paklaustas, ar kavinės nuostolingai parduoda kavą, kai siūlo puodelį prie pietų už 1 litą, G. Balnis sako, jog tai yra kainodaros sprendimas.

„Galima sakyti, kad tai yra prekybininko pradžiamokslis: kėdes galima parduoti ir su nuostoliu, jei uždirbi iš stalo. Tad kai prie pusryčių siūloma kava, pavyzdžiui, už 1 centą, akivaizdu, kad kava parduodama nuostolingai, bet ji skatina pirkti pusryčius“, - teigia jis.

Verslininkas skaičiuoja, kad nuo gaminio kavinei ar restoranui gali likti 5-10 proc. produkto kainos, tačiau karštieji gėrimai gali būti parduodami pelningiau, dėl to Lietuvoje veikia ne vienas prekybos kava tinklas.

Jam antrina restoranų grupės „Fortas“ rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius: pasak jo, grupės restoranai kiekvieno produkto gamybos sąnaudų neskaičiuoja, tačiau dėsto, kad bendru atveju gaminio pelno norma siekia 3-4 proc. Likusi kaina sudaryta iš žaliavų (sudaro apie 30-40 proc. kainos vartotojui), darbo užmokesčio (30-40 proc.), mokesčių už elektrą, vandenį, šildymą (10-15 proc.), išlaidų indų plovimui, patalpų valymui (5-10 proc.), mokesčiai valstybei (nuo 21 proc.), ir bankų paslaugos (1 proc.).

Alaus savikaina – kelis kartus didesnė už kavos

K. Markevičius dėsto, dėl masto ekonomijos galimi taupymai didėjant efektyvumui ar gaunat nuolaidų pirkimams, tačiau pripažįsta, kad „gėrimų dalis yra mažiau imli darbui, be to, iš gėrimų restoranai gali uždirbti daugiau“, nors alaus savikaina – pakankamai didelė.

„Populiaraus pilstomo "Švyturio Ekstra" 1 litro bazinė kaina yra daugiau 6 Lt, t.y. daugiau nei 3 Lt su PVM už 0,5 l, o akcijų metų šio alaus pardavimo kaina nesiekia 4 Lt“, - sako jis.

Bendrovė "Švyturys-Utenos alus" DELFI patvirtino, kad jų parduodamo alaus kaina barams priklauso nuo konkrečios alaus rūšies ir svyruoja už litrą nuo 5,52 Lt už pigiausios rūšies alų iki 6,16 Lt už populiariausią, tačiau kai kurio alaus litras kainuoja ir 8,46 Lt už litrą.

„Visiems barams ir kavinėms kaina yra vienoda, ji nepriklauso nuo perkamo kiekio. Tačiau žinoma, reikia įvertinti, kiek papildomų sąnaudų turi kavinė, kurias vėliau įskaičiuoja į galutinę kainą vartotojui“, - dėsto "Švyturys-Utenos alus" ryšių su visuomene vadovas Dainius Smailys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (295)