„Darbo neturėjimas emociniu poveikiu, neigiamu poveikiu objektyviam žmogaus laimės jausmui prilygsta skyryboms. Tai yra milžiniškos žmonių tragedijos. Nieko nėra baisiau, kai žmogus jaučiasi nereikalingas visuomenėje.

Darbo ekonomistai sako, kad reikia viską daryti, kad žmogus bedarbiu nebūtų ilgiau kaip vienerius metus, nes po tų vienerių metų tas žmogus bus visiškai kitoks žmogus: jis bus praradęs įgūdžius, pripratęs prie laisvalaikio, jo įpročiai pasikeis, kai kurie žmonės, ne paslaptis, prasigeria. Žodžiu, kai darbo neturi disciplina krenta ir asmeniniame gyvenime“, - per Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete vykusią diskusiją „Ar jau baigėsi krizė?“ sakė R. Kuodis.

Pasak jo, dėl to visi siūlymai šiuo metu turi būti nukreipti į ilgalaikių bedarbių grąžinimą į darbo rinką.

„Šioje srityje Lietuva nelabai kuo turi pasigirti, deja. Daug gerų metodų sumažinti nedarbą, krizės gylį buvo praleisti ankstesnės Vyriausybės, bet čia jau, kaip sakant, istorija“, - dėstė R. Kuodis.

Primena valstybę kaip paskutinį darbdavį

Paklaustas, ar yra būdų spręsti ilgalaikes nedarbo problemas, imtis fiskalinių stimulų, ekonomistas priminė, kad Lietuvos skolos lygis artėja prie 50 proc., o tuomet šalis nukentės nuo finansų rinkų bausmių – t.y. didesnių palūkanų skolinantis.

„Mokesčių srityje viskas, kas buvo įmanoma, manau, jau „iššaudyta“: PVM pakeltas, skylės užkamšytos, taigi, kažko stebuklingo nepadarysi. Vadinamosios fiskalinės erdvės tolesniems stimuliavimams nelabai ir yra. Kalbant apie aktyvias darbo rinkos priemones, norėčiau atkreipti dėmesį į visai nediskutuojamą idėją, kuri yra gana įtakinga tarp vadinamųjų post-keinsistų, t.y. valstybė kaip paskutinis darbintojas“, - priminė R. Kuodis.

Pasak jo, dabar nedarbas yra kontroliuojamas pernelyg netiesiogiai: nedarbas reikalingas infliacijai suvaldyti, tačiau R. Kuodis mano, kad yra kitų būtų infliacijai kontroliuoti, nešvaistant didžiulių darbo išteklių.

Į replikas, kodėl tuomet Lietuvoje yra tiek daug neracionalumo valdant valstybę, R. Kuodis reagavo žymaus XX a. pradžios ekonomisto Johno Maynardo Keyneso citata iš laiško kolegai: „Kolega, jūs nustebtumėte sužinojęs, su kiek mažai smegenų yra valdomas pasaulis“.

„Aš linkęs pritarti. Kita citata priklauso vienam JAV kongresmenui, kuris sakė kalbą rinkėjams, kalbėjo protingai ir kažkas iš pirmos eilės jam rėkė, kongresmene Stevensonai, visi protingi žmonės balsuos už jus. O jis ir sako: to negana, man reikia daugumos. Kaip padaryti, kad protingi, išmanantys politikai būtų valdžioje? Čia Lietuva turi nemažą bėdą, kurią, manau, pati susikūrė, nes kažkada lietuviai pradėjo mąstyti, kad valdžioje visi vagys ir galiausiai taip ir atsitiko“, - mano ekonomistas.

R.Kuodis paaiškino, kaip žmonių nuomonė lemia specialistų apsisprendimą eiti ar neeiti į politiką: jei einama dirbti politiku, mažai kas norės būti gretinamas su vagimi.

„Šitaip tauta savo mąstymu pati atsirenka nelabai sąžiningus žmones į valdžią“, - mano jis.

Paklaustas, kokias naujas formas krizė įgijo, R. Kuodis paaiškino: „JAV tai baigėsi labai didele darbo rinkos problema ir masišku žmogiškųjų išteklių švaistymu, Europoje visa tai peraugo į valstybės skolos krizę, nes buvo žaidžiama su finansų rinkomis.“

Apibendrindamas savo pranešimą, R. Kuodis dėstė, jog dabartinė pasaulio ekonomika pateko tarsi į uždarą ratą: vyriausybių padėties blogėjimas mažino pajamas iš obligacijų, tai padarė žalos bankams, kuriems padėti turėjo vėlgi vyriausybės.

Jis šmaikštaudamas pridūrė, jog ir Graikijos obligacijas investuotojai perka ne dėl to, kad tiki, kad Graikija nebankrutuos, bet dėl to, kad nesutaria, kada tai įvyks.