Dar gruodžio pradžioje, Lietuvos banko duomenimis, už vieną svarą buvo galima gauti 4,27 Lt. Šiuo metu skelbiama, kad svaro kursas siekia 4,03 Lt. Už dolerį prieš porą mėnesių buvo prašoma 2,76 Lt, dabar – 2,54 Lt. Atpigo ir emigrantų pamėgtos Norvegijos valiutos kursas: gruodžio pradžioje kronos kursas siekė 4,7 Lt, šiuo metu – 4,64 Lt.
Banko „Finasta” ekonomistė Rūta Medaiskytė teigė, kad gyventojų santaupoms euro kurso stiprėjimas įtakos daryti neturėtų.
„Kadangi litas pririštas prie euro, tai, ar taupai litais, ar eurais, įtakos nėra, jei gyventojas lieka šalyje. Gal kažkiek įtakos gali pajusti tie, kurie keliauja į „dolerines“ šalis. Tačiau tai – jau turistiniai niuansai“, - kalbėjo specialistė.
Pingantis doleris – Lietuvai pigesnė nafta
„Jei euro stiprėjimas būtų ilgalaikis, tai importuojamų produktų ne iš Europos Sąjungos turėtų mažinti kainų spaudimą. Manau, kad visgi reikšmingos įtakos neturėtų būti, nes didelė dalis eksporto yra ir „eurinių“ šalių“, - pasakojo ekonomistė.
„Finasta“ ekspertė taip pat svarstė, kad Lietuvos eksporto konkurencingumui stiprėjantis euras neturėtų turėti didelės įtakos, nes didžioji dalis šalies eksporto keliauja į Vakarų Europą: „Šiuo požiūriu turėtų būti nei šilta, nei šalta“.
Pasiteiravus, kokią įtaką silpnėjantis svaras euro ir lito atžvilgiu daro Didžiojoje Britanijoje dirbantiems emigrantams, R. Medaiskytė pabrėžė, kad Lietuvoje likę ir paramą iš emigrantų gaunantys giminaičiai už svarą dabar gali nusipirkti mažiau.
„Einamieji pervedimai iš užsienio yra labai reikšminga suma. Žinoma, reikia žiūrėti kokia valiuta jie vyksta. Nemanau, kad nauji emigrantai dabar važiuoja į Didžiąją Britaniją. Greičiau jau į šiaurę – į Skandinaviją“, - kalbėjo ji.
Valiutų karo apraiškų nemato
Tačiau SEB banko valdybos pirmininko patarėjas Gitanas Nausėda šiuo metu euro atžvilgiu pingančių valiutų šalių veiksmuose sąmoningo valiutų kurso „mušimo į apačią“ nemato.
„Nemanau, kad pagrindinių valiutų srityje yra sąmoningas „valiutų karo“ apraiškos. Mano nuomone, eurui ilgai kenkė tai, kad buvo kalbama apie problemas skolų krizėje. Dabar šiems dalykams sklaidantis euras įgyja potencialą stiprėti dolerio atžvilgiu, - kalbėjo jis. - Euras įgyja daugiau jėgos dolerio atžvilgiu ir gali atrodyti, kad doleris siekia sąmoningo susilpnėjimo konkurencingumo palaikymui, bet, vargu, ar taip yra“.
Kalbėdamas apie valiutų karą, G. Nausėda pažymėjo, kad jo požymių galima būtų įžvelgti nebent Japonijos jenos ar Šveicarijos franko kurso tendencijose.
Visgi ekonomistas pastebėjo, kad stiprėjantis euras Lietuvai sukelia kitokį efektą nei turėtų pagal vadovėlinius aiškinimus.
„Jei euras stiprus, tai ir litas stiprus. Vis dėlto, kaip esame anksčiau atlikę tyrimus, Lietuvoje yra tokia importo-eksporto struktūra, kad importas yra smarkiai dolerizuotas (gamtinės dujos, nafta), o eksporto pusėje mes dolerinio eksporto tiek daug neturime. Todėl viskas klostosi šiek tiek ne pagal vadovėlius, - aiškino ekspertas. - Lito silpnėjimas dolerio atžvilgiu turėtų būti naudingas, bet taip nėra dėl to, kad kai litas stiprėja dolerio atžvilgiu mums pinga strateginės importuojamos medžiagos.“
Kalbėdamas apie lito stiprėjimą dolerio atžvilgiu, G. Nausėda pasisakė, kad visgi Lietuvai tai yra naudinga: „Juolab šiuo metu ir dabar matome, kad Lietuvos eksportas, jei ne septynmyliais žingsniais žygiuoja, tai laikosi neblogai ir šia prasme jam papildomo dopingo nereikia“.
Ne kitų valiutų silpnėjimas, bet euro stiprėjimas
Nebankinės finansinės grupės „Orion Securities“ kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mindaugas Strėlis taip pat teigė manantis, kad svarbiųjų šalių valiutų kursas nėra mažinimas sąmoningai.
„Manau, kad ne karai, bet paskutiniu metu euras labai pastiprėjo. Neblogos buvo naujienos iš euro zonos. Čia gal ne kitų valiutų silpnėjimas, bet euro stiprėjimas. Nes jis stiprėja prieš visas pagrindines valiutas“, - kalbėjo pašnekovas.
Pasiteiravus, ar Jungtinės Amerikos Valstijos džiūgauja dėl dolerio silpnėjimo ir taip augančios konkurencijos eksporte, M. Strėlis atsakė teigiamai: „Bet visada yra tam tikra riba, kada gali džiaugtis ir gali pradėti nebesidžiaugti. Tačiau čia JAV ekonomistai geriau galėtų atsakyti, koks juos tenkintų kursas“.
