Instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė pastebi, kad izoliuotose kaimiškose vietovėse, kur gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių, bedarbių gyvenimas atrodo vis prasčiau, palyginus su didžiųjų miestų gyventojų finansine padėtimi, kur pernai buvo juntamas ekonominis atsigavimas.
Palyginus praėjusių metų trečiąjį ketvirtį su 2011 m. tuo pačiu periodu, skelbiama, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis užaugo – 2,4 proc. labiausiai augo Panevėžio r. (6,6 proc.), Kauno r. (5,2 proc.) ir Kretingos r. (5,1 proc.) savivaldybėse. Tačiau net 15 savivaldybių pastebėtas vidutinio darbo užmokesčio mažėjimas. Labiausiai atlyginimai krito Pagėgių (5,5 proc.) ir Ignalinos (4,5 proc.) savivaldybėse.
Didžiausiu vidutiniu atlyginimu ir toliau gali džiaugtis Vilniaus gyventojai. Jis sostinėje siekia 1931 Lt į rankas. Mažiausiai praėjusių metų trečiąjį ketvirtį uždirbo Šalčininkų r. gyventojai (1200 Lt).
„Swedbank“ skelbia, kad net 45 savivaldybėse vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis, palyginus su Vilniumi, per metus išaugo.
O. Bložienė pabrėžia, kad ir toliau didžiausiais atlyginimais lepinami darbuotojai tuose miestuose, kur gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų (Vilnius, Klaipėda) bei ten, kur įsikūrę ūkiui reikšmingi objektai (Visaginas, Elektrėnai, Mažeikiai, Jonava).
Kartu su atlyginimais šalyje augo ir senatvės pensijos, kurios buvo sugrąžintos į prieškrizinį lygį. Skaičiuojama, kad visose savivaldybėse vidutinė senatvės pensija išaugo 55 Lt/mėn. Labiausiai pensijų pokytis buvo juntamas Neringos ir Visagino vyresnio amžiaus žmonėms, mažiausiai – Pagėgių, Ignalinos, Šilalės ir Alytaus r., Kalvarijos savivaldybių senjorams.
Ir toliau lieka įsiskolinę
Nors fiksuojamas vidutinis darbo užmokesčio augimas šalyje, visgi šių metų pradžioje visose savivaldybėse matoma, kad vidutinis pradelstas mokėjimas lenkia vidutinį savivaldybės gyventojų darbo užmokesčio augimą. Labiausiai įsiskolinę kurortų ir didmiesčių gyventojai.
Daugiausia pradelstų mokėjimų užfiksuota Kalvarijos savivaldybėje – kas trečiam gyventojui tenka po pradelstą mokėjimą. Mažiausia – Šilalės, Skuodo ir Kelmės rajonų gyventojams, atitinkamai 75, 77, 79 pradelsti mokėjimai tūkstančiui gyventojų.
Skaičiuojama, kad bedarbių labiausiai daugėjo Visagino ir Kazlų Rūdos savivaldybėse – po 4 proc. punktus. Didžiausias darbo ieškančiųjų skaičius buvo Ignalinos (20,2 proc.), Alytaus r. (19,1 proc.) ir Zarasų (18,4 proc.) savivaldybėse.
Per metus pasenome pusmečiu
„Lietuva per metus sugebėjo pasenti apie pusmetį. Dabar vidutinis amžius siekia apie 41 m. Tik Neringos savivaldybė vienintelė atjaunėjo apie 6 m. Vyriausia visuomenė gyvena Rytų ir Pietų Lietuvoje, jauniausia – Žemaitijos regione ir didmiesčiuose“, - kalbėjo specialistė.
Apžvelgdama išduodamų verslo liudijimų skaičių, O. Blažienė paminėjo, kad 2011 m. buvo pastebimas gana spartus augimas, bet praėjusiais metais verslo liudijimų išdavimas šalyje krito apie 7 proc.
„Didžiausias sumažėjimas (verslo liudijimo išdavimo – DELFI) didžiausiose savivaldybėse – Vilniuje, Kaune, o išaugo Neringoje ir Rietave. Neringos gyventojai išlieka versliausi šalyje, antroje vietoje – Palanga. Mažiausiai leidimų išduodama Pakruojo, Kaišiadorių, Radviliškio, Pagėgių rajonų savivaldybėse“, - sakė ji.
Pašalpų išmokėta mažiau, bet gavo daugiau žmonių
Analitikai skaičiuoja, kad praėjusiais metais pirmą kartą pastebimas socialinių pašalpų sumos mažėjimas – vienam gyventojui mažėjo apie 7 proc., o bendra išmokėta suma krito 3,1 proc.
Tačiau nors išmokėta suma pašalpoms mažėjo, didėjo pašalpų gavėjų skaičius – 4,53 proc.
Daugiausia pašalpų reikalavo Kėdainių r., Kalvarijų ir Šalčininkų r. savivaldybių gyventojai. Mažiausiai – didmiesčiuose ir Neringoje. Gavėjų skaičius praėjusiais metais labiausiai augo Kazlų Rūdos, Jurbarko r. ir Šakių r. savivaldybėse.
„Swedbank“ duomenimis, daugiausia už komunalines paslaugas moka Neringos, Prienų ir Pakruojo r. savivaldybių gyventojai. Mažiausiai – Utenos, Rokiškio ir Pasvalio.
