Ingridai Šimonytei vadovaujant Finansų ministerijai 2010 m. planuota, kad Lietuvos biudžeto pajamos su Europos Sąjungos ir kita tarptautine finansine parama neviršys asignavimų jau nuo 2012 m.

Tačiau 2011 m. planai patikslinti ir perteklinis biudžetas planuotas nuo šiemet, 2013-ųjų.

Po Seimo rinkimų 2012 m. pasikeitė finansų ministras, tačiau ir Rimantui Šadžiui teko dar kartą peržiūrėti planus – išlaidos turėtų neviršyti pajamų jau nuo kitąmet, 2014-ųjų.

Tokie duomenys yra finansų ministrų pateiktuose ir Seimo patvirtintuose nutarimuose dėl nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių artimiausiems trejiems metams.

Ekonomistai juokauja, jog vis užsibrėžiamą, tačiau nukeliamą tikslą galima palyginti su svajonėmis.

Mlrd. lt

2010 m. parengtas planas

2011 m. parengtas planas

2012 m. parengtas planas

Pajamos

Išlaidos

Pajamos

Išlaidos

Pajamos

Išlaidos

2011-iems

26,83

29,39

-

-

-

-

2012-iems

28,171

27,735

28,204

28,812

-

-

2013-iems

27,994

27,76

29,491

29,11

28,936

29,676

2014-iems

-

-

29,015

28,251

29,539

29,978

2015-iems

-

-

-

-

28,669

28,589

Lrs.lt duomenys

Šįkart tikisi išsipildymo

Gitanas Nausėda

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad planuoti biudžeto rodiklius trejiems metams yra naudinga, o pagal 2012 m. planą – ir realu. „2013-2015 m. daugelis institucijų prognozuoja maždaug 3-4 proc. Lietuvos ekonomikos metinį augimą - yra visiškai realu pasiekti biudžeto pajamų ir išlaidų pusiausvyros, tiesa, su sąlyga, kad nebus pasiduota pagundai papildomas pajamas išleisti įvairiausioms reikmėms“, - dėsto G.Nausėda.

Tačiau ekonomistai sako pastebintys, jog premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės deklaracijos yra gana prieštaringos, pavyzdžiui, ketinama mažinti darbo mokesčių naštą, įdiegti daugiau PVM lengvatų, tuo pat metu išlaikant finansinę discipliną.

Anot G. Nausėdos, kai paaiškės mokesčių reformos kontūrai, aiškiau bus galima vertinti ir biudžetui keliamus tikslus, tačiau primena, kad metams bėgant iškils kliūčių subalansuoti pajamas ir išlaidas.

„Esant pakankamai politinei valiai ir valdančiosios koalicijos partnerių sutarimui, tikslas (subalansuoti biudžetą - DELFI) yra realistiškas. 2016 m. jo pasiekti jau gali būti sunkiau, kadangi tai bus kitų Seimo rinkimų metai, kuomet populistinių sprendimų tikimybė yra didžiausia“, - teigia G. Nausėda.

„Swedbank“ vyriausias analitikas Nerijus Mačiulis taip pat mano, kad planai yra realistiniai, jei nebus imamasi pažadėtų pertvarkų.

Nerijus Mačiulis

„Matyčiau kitą problemą - kaip seksis mažinti išlaidas. Atskiri Seimo nariai ir Vyriausybės programa numato daug daugiau išlaidų: kalbama ir apie valstybės tarnautojų atlyginimų didinimą, geresnį finansavimą švietimui, dar blogiau – apie PVM lengvatas. Siekiant sumažinti biudžeto deficitą, subalansuoti viešojo sektoriaus finansus iki 2015 m., visos šios diskusijos neturi prasmės, nes galimybių didinti asignavimus yra labai mažai“, - dėsto N. Mačiulis.

Ekonomisto nuomone, nors šalies ekonomikai augant atsiras šiek tiek galimybių didinti asignavimus iš biudžeto, tačiau radikalių pokyčių, galėsiančių pakeisti socialinių išmokų gavėjų pajamas ar valstybės tarnautojų atlyginimus, nėra ir nebus iki 2015 m.

Planų nori, nors ir nerealių

Bankų ekonomistai sako, jog bet kuriuo atveju planai yra naudingi, nors ne visuomet juos sekasi įgyvendinti.

Rokas Bancevičius

„Planuoti įmanoma ir reikia, nes būtent geriausiai planuojančios šalys rodo didžiausius ekonomikos augimo greičius. Ne visada planas pasitvirtins, bet biudžeto rodiklių planavimas suteikia taip trūkstamo stabilumo fiskalinei politikai“, - mano DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius.

O „Nordea Bank Lietuva” vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas dėsto, kad po finansų krizės pasaulyje tebevyrauja neapibrėžtumas dėl ateities ekonomikos augimo perspektyvų ir euro zonos likimo, tačiau planai leidžia pasiruošti ateičiai.

„Vyraujant dideliam neapibrėžtumui Lietuvos nacionalinio biudžeto planai gali ir likti tik planais, todėl reikėtų visada būti pasiruošusiems ne tokiems optimistiniams Lietuvos ekonomikos ateities scenarijams“, - sako jis.

Ž. Mauricas primena, kad negali ir vilkas likti sočiu, ir ožka sveika, todėl arba didžioji dalis Vyriausybės programos pažadų liks neįgyvendinta, arba faktinės biudžeto išlaidos bus gerokai didesnės negu planuojama.

Žygimantas Mauricas

„Taip pat norėčiau pabrėžti, kad didžiausia Lietuvos viešųjų finansų problema yra ne valstybės biudžeto, o „Sodros“ deficitas, kurį vargu ar pavyks panaikinti artimiausiais metais dėl nepalankių demografinių tendencijų. Taigi, reikės ieškoti sisteminių šios problemos sprendimo būdų, iš kurių labiausiai tikėtinas yra tas, kad bazinė pensija bus mokama iš valstybės, o ne „Sodros“ biudžeto“, - svarsto jis.

Tokiu atveju, ekonomisto skaičiavimais, valstybės biudžeto išlaidos išaugs beveik 3 mlrd. litų, tad reikės imtis papildomų taupymo priemonių, kad biudžetas būtų subalansuotas.

„Šis dokumentas yra labai geras instrumentas pasitikrinti politikų lūkesčiams ir norams, nes jis rodo realias galimybes, kiek valstybė gali planuoti didinti asignavimus nepamindama fiskalinės drausmės“, - apibendrina N. Mačiulis.

Jis primena, kad Lietuvos ratifikuota Fiskalinės drausmės sutartis reikalauja mažinti struktūrinį deficitą iki 0,5 proc. BVP, o Lietuvos Fiskalinės drausmės įstatymas apskritai reikalauja subalansuoti šalies finansus.