Daugėja kavinių be alkoholio ir užeigų be maisto

Sostinėje daugėja kavinių, neprekiaujančių alkoholiniais gėrimais. Vieni jų neparduoda iš principo, kiti – negauna kaimynų leidimo. Vilniuje sausį atidaryta ir pirmoji „anti – kavinė“. Joje nenusipirksi nei rimčiau pavalgyti, nei išgerti, bet susimokėti teks.

Prekiauja laiku

Sausį Vilniuje ukrainiečių Kazarinovų šeima atidarė naujos koncepcijos kavinę „anti-cafe“, kuri prekiauja ne maistu ar gėrimais, o laiku. Pavyzdžiui, už pirmąją apsilankymo valandą žmogus moka 12 litų, o po to po 10 centų už kiekvieną minutę. Mainais gauna neribojamai kavos ir arbatos, vaišinasi sausainiais ir šokoladu, o jei nori ko nors papildomai, gali maistą ir nealkoholinius gėrimus užsisakyti iš kitur arba atsinešti.

„Tai – šeimos verslas ir mes norėjome imtis veiklos, kuri būtų nauja Lietuvoje. Ši idėja kilo Rusijoje, tačiau ji mums pasirodė įdomi ir panorome ją įgyvendinti čia, Lietuvoje“, - sako restorano įkūrėja Tatjana Kazarinova.

Pasak jos, „anti - cafe“ tikslas yra sudominti žmonės, kurie nori ne tik valgyti ar gerti, bet bendrauti, ateiti su vaikais, žaisti stalo žaidimus, naršyti internete ar skaityti.

„Paprastai, kai nueinate į kavinę, restoraną pasikalbėti su kolega ar draugu, automatiškai užsisakote kavos ar arbatos, net jei nenorite jos gerti, o po pusvalandžio, jei nieko daugiau nenorite, padavėjas pradeda į jus šnairuoti ir klausti, ko dar norėtumėte. O mums yra net naudinga, jei jūs nenorite gerti arbatos, todėl esame „anti-cafe“, - paaiškina naujos koncepcijos kavinės įkūrėja.

Ji mano, jog dabar svarbiausia žmonėms tapo ne prekė, kurią jie gauna mainais kavinėje ar restorane, o paslauga, todėl atsinešę savo maistą lankytojai galės jį pasišildyti mikrobanginėje krosnelėje, naudotis sulčiaspaude ir kitomis priemonėmis.

Sulčių, salotų barai

Vilniuje nebe pirmus metus veikia sveiką mitybą skatinantys barai, pavyzdžiui, salotų arba sulčių.

„Sulčių baras veikia jau apie 15-a metų, nors per šį laiką keitėsi jo savininkai, tačiau mes ir toliau planuojame dirbti šioje vietoje. O sulčių baras skirtas žmonėms, kurie nori pasirūpinti savimi, savo sveikata, nes sultys yra ne pirmo būtinumo prekė. Tiesa, mus atradę žmonės paprastai tampa nuolatiniais klientais“, - pasakoja sulčių baro “Sulčius” viena iš savininkių Dovilė Lamsodytė.

Ji primena, jog idėja įkurti sulčių barą kilo sveikuoliams, kurie propagavo sveiką gyvenseną, o galiausiai, pardavę sulčių barą, išvyko gyventi į kaimą. Sulčių bare nėra alkoholinių gėrimų, tačiau be sulčių prekiaujama kava, arbata, užkandžiais.

Viešosios įstaigos „Socialiniai paramos projektai“ direktorė ir salotų baro "Mano Guru" vadovė Reda Sutkuvienė taip pat skaičiuoja, jog baras veikia devintus metus ir jau turi nuolatinių klientų.

"Salotų baro tikslas yra suteikti galimybę priklausomiems žmonėms integruotis į darbo rinką ir visuomenę, o su šiuo tikslu ir buvo įkurtas baras. Na, salotų dėl to, kad reikėjo ieškoti naujos nišos rinkoje ir salotos yra mūsų išskirtinumas. Alkoholiu mes neprekiaujame, nes priklausomiems žmonėms tai nepadėtų integruotis, o atvirkščiai, todėl ir pasirinkome dirbti be alkoholio ir gaminti sveikesnį, lengviau virškinamą maistą", - sako R. Sutkuvienė.

Pasak jos, nors „Mano Guru“ įkurtas 2004 m., tačiau kavinės darbuotojai dar sulaukia klausimų, ar pas juos galima įsigyti alaus, vyno.

„Užklysta atsitiktinai vienas – kitas lankytojas, kuris paprašo alkoholio, bet dažnai mūsų padavėjai sugeba vietoje alaus įsiūlyti natūralių sulčių, - šypsosi pašnekovė. - Tačiau, iš tiesų, dažniausiai ateina sąmoningi lankytojai, kurie žino, kad čia nėra alkoholio ir tuo džiaugiasi, nes kai nematai, neužuodi, tuomet jo ir nesinori.“

Daugėja išskirtinių poreikių klientų

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija skaičiuoja vis didesnę ir keistesnę tokių įstaigų įvairovę.

„Kavinių, restoranų, kurios neprekiauja alkoholiu, daugėja - smagu, kad atsiranda vietų, prekiaujančių ekologišku maistu, sultimis, šaldytu jogurtu, žaliavalgių ir vegetarų patiekalais, mažų šeimyninių restoranėlių“, - vardija Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Pasak jos, keičiasi ir žmonių poreikiai kavinėse ir restoranuose: lankytojai stengiasi valgyti sveikiau, domisi sveika gyvensena, vartoja saikingiau.

„Kavinių ir restoranų įkūrėjai atranda skirtingas nišas, nors man, 10 metų turėjusiai maitinimo verslą, tai yra truputį nesuvokiama – vien iš maisto gamybos yra labai sunku uždirbti pelno, kur kas pelningiau prekiauti kava, arbata ir kitais gėrimais. Tiesa, gyvenamuosiuose namuose atidarytos kavinės kartais nesusitaria su gyventojais, kurie neleidžia kavinėms prekiauti alkoholiu. Iš dalies dėl to alkoholiu neprekiaujančios kavinės prisitaiko, pavyzdžiui, riboja darbo laiką“, - dėsto E. Šiškauskienė.

Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė sako, jog pirmiausiai pokyčiai kavinių ir restoranų versle vyksta didmiesčiuose, dažniausiai – sostinėje.

„Pokyčiai vyksta ir to nepaneigsi: žmonės daug keliauja, ir šokoladinės, sriubų restoranai nėra lietuvių išmislas. Pabuvę užsienyje jie parsiveža gerų, sveikų idėjų, vienos prigyja, kitos – ne. Dar pernai buvo tokia tendencija, kad 9-10 proc. visų kavinių užsidaro, o jas pakeičia naujos. Mūsų asociacija nuolat sulaukia kreipimųsi, ar mes žinome, kur galima nuomotis patalpas kavinėms“, - pasakoja E. Šiškauskienė.