Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ paskelbė, kad šiemet atsisakė naujų darbuotojų bandomojo laikotarpio – naujiems darbuotojams pirmus tris mėnesius nereikės bijoti netekti darbo be rimtos priežasties.
Įmonės atstovai pripažįsta, kad priėmus tokį sprendimą atrankos procesas užtrunka ilgiau (apie mėnesį), tačiau taip atsirenkami labiau tinkantys darbuotojai.
Bendrovė nusprendė atsisakyti bandomojo laikotarpio motyvuodama tuo, jog per praėjusius metus po bandomojo laikotarpio teko atsisveikinti tik su keliais žmonėmis. Kaip teigia įmonės „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas, renkantis darbuotoją svarbiausia asmenybė, jo požiūris ir elgesys, o šiuos dalykus identifikuoti pavyksta įdarbinimo proceso metu.
Reikalingesnis nekvalifikuotiems darbuotojams
Ar tikslinga taikyti naujam darbuotojui bandomąjį laikotarpį, priklauso nuo pareigų ir darbo. Tuo tiki personalo atrankos įmonės „Alliance for recruitment“ partneris Vytenis Šidlauskas.
Jis pastebi, kad bandomojo laikotarpio netaikymas nėra naujiena, tačiau dažniau pastebimas tarptautinėse įmonėse.
Pasak personalo atrankos specialisto, bandomasis laikotarpis itin naudingas priimant darbuotoją į darbą, reikalaujantį žemos kvalifikacijos. „Jis svarbus, kad įsitikintum, ar žmogus gali tą darbą dirbti, ar moka ir, galų gale, ar nori. Kartais per pokalbį kandidatas teigia, kad darbas patiks ir bus įdomus, o kai pabando, ypač jei darbas šiek tiek monotoniškas ar sunkesnėmis sąlygomis, tada įmonei atsiranda bėdų, norint atleisti tą žmogų, nes jis nenori išeiti, kol kito darbo nesusiranda“, - komentavo V. Šidlauskas.
Bandomojo laikotarpio naudingumu personalo atrankos specialistas tiki ir priimant labai daug darbuotojų trumpu laikotarpiu. „Būna projektų, kai įmonės labai sparčiai auga arba tarptautinė įmonė atidaro didelį padalinį Lietuvoje ir priima 100 žmonių per pusmetį, tuomet bandomasis laikotarpis reikalingas, nes kai priiminėji daug ir greitai, tai kokybė šiek tiek nukenčia“, - pridėjo jis.
Tačiau visgi yra darbų, kuriuose bandomasis laikotarpis nėra tikslingas. Pasak pašnekovo, visų pirma, tai specialistų darbo vietos. „Tokiais atvejais dažnai bandomasis laikotarpis netenka prasmės, nes yra priimamas darbuotojas ne tik jį pakalbinus, bet jo kvalifikaciją parodo buvę darbai ir pasiekimai. Patikrinus rekomendacijas kartais nekyla daugiau klausimų dėl kandidato tinkamumo“, - šnekėjo V. Šidlauskas.
Taip pat mažai prasmės taikyti bandomąjį laikotarpį personalo atrankos specialistas mato vadovui. „Per tris mėnesius joks vadovas nei patemps labai kompanijos į viršų, nei į apačią. Per tokį trumpą laikotarpį nelabai spės rezultatai pasimatyti. Tam reikia bent pusmečio ar metų“, - teigė pašnekovas.
Darbdaviai vis dar piktnaudžiauja
DELFI kalbinta Kaune įsikūrusios personalo atrankos įmonės „Profesiniai kontaktai“ direktorė Jurgita Jankuvienė teigė, kad idealų kandidatą atsirinkti ir netaikyti bandomojo laikotarpio įmanoma, tačiau atrankos procesui neužtektų tik pokalbio ar gyvenimo aprašymo – reikėtų specialių asmenybės vertinimo testų ir užduočių, turint labai aiškią koncepciją, kokio tipo žmogaus reikia.
„Tačiau bent mūsų klientai bandomąjį laikotarpį visada taiko ir žada tai daryti, - kalbėjo pašnekovė. Iš mūsų pusės bandomasis laikotarpis iš dalies yra reikalingas, nors gal kartais galima ir be jo apsisukti. Bet kokiu atveju šis laikas yra skiriamas tiek įmonei susipažinti su žmogumi, tiek žmogui pasižiūrėti, ar jis gali dirbti įmonei“.
J. Jankuvienė prasitarė pastebinti, kad Lietuvoje bandomasis laikotarpis vis dar naudojamas ne pagal savo paskirtį – ne darbuotojo adaptavimuisi įmonėje.
„Patys iš praktikos žinome, kad yra tokių darbdavių, kurie naudojasi galimybe atleisti darbuotojus bandomuoju laikotarpiu be jokių įsipareigojimo, - teigė pašnekovė. - Mūsų požiūriu, tokiu būdu įmonė nelaimi, bet kodėl yra tokių vadovų, kurie pasirenka tokią personalo valdymo strategiją, sunku pasakyti. Galbūt jie savo laiko neskaičiuoja, neįvertina“.
Profsąjungos sveikina iniciatyvą
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sveikino įmonių pasirinkimą netaikyti bandomojo laikotarpio naujiems darbuotojams, nes darbdaviai šiuo laikotarpiu turi daugiau teisių, o darbuotojai dažnai visus tris mėnesius praleidžia jausdami stresą.
Pasak A. Černiausko, atsisakyti bandomo laikotarpio būtų galima, nes šiuo metu yra pakankamai sistemų ir priemonių įsitikinti kandidato į darbą tikimu dar prieš jį įdarbinant.
Kol darbdavys turi teisę per bandomąjį laikotarpį darbuotoją atleisti be išankstinio įspėjimo ar rimtos priežasties, darbuotojui galioja kitokios taisyklės – jis, supratęs, kad nauja darbo vieta, ne jam, darbdavį apie išėjimą iš darbo turi informuoti prieš keturiolika darbo dienų.
„Šiuo atveju prerogatyvas turi tik darbdavys. Net vieną dieną atidirbęs ir pasirašęs darbo sutartį darbuotojas turi įspėti darbdavį dėl darbo santykių nutraukimo prieš dvi savaites“, - kalbėjo pašnekovas.
